Nejau tik man vienam pabosta šnekos Klausimai, ką sutinki, dažnai pilki, seni Vos išvydus klos: kaip sekas? Kas dar naujo?...
Mylimi lig ašarų, jovarai gyvuos. Jie nuo pat vaikystės vasarų Man posmuose dainos. Kol menu peizažą tolimą, Rodo kelią tartum...
Išėjau per lietų šiltą Tėviškės laukų Sveikinti tave, Sveikinti tave, Tave, jaunyste mano. Pasitinki tu mane iš tolo, Pavadink gimta kalba, Skambanti dainų gija, Skambanti dainų gija, Tu, jaunyste mano. Kai po klodais metų rūbo, Plaks širdis ne ta, Ašarų migla pilka Ašarų migla pilka Liks tau, jaunyste mano....
Gyvenimas greit bėga kaip laikas Prabėga jis pro mus šalia Sunku suvokti, kur jis pradingsta Apauga kapas žalia žole ...
Dabar, mieli draugai, Likimas leido man prabilti. Už tai dėkingas jam, Galėdamas prisipažinti. Šiandien einu keliu, Kuris yra gan sudėtingas,...
Vaikštinėjau aš šia plačia gatve, Tiktai tuomet kelias nevedė dar pas tave. O dabar skubu, o dabar lekiu, Nes toj gatvėje tu gyveni. Kur atrastum tu tiek žiedų kvapių? Kur mieste išgirstum vieversio dainų skambių? Kurgi taip džiugiai šypsos tau langai? Vien tik gatvėj, kur tu gyveni. Kokia tai...
https://youtube.com/watch?v=9b94VVhcLRA Sužibo jau danguj vilties žvaigždė Dvejonės dingo, džiaukis ir tikėk Rytą dovanos be vargų, kančių Mums kūdikėlis savo gimimu...
Vienas einu per žemę Aš nerandu paguodos Spengia širdy tyla Sieloj žaizda atvira Slegia mane neviltis Tarytum Žemėj aplinkui tik...
Skrisk, svajone, sparnuotoji mano, Kur kalneliai ir lygumos žalios, Kur švelnus taip malonus vėjelis, Kur toks žydras gimtasis dangus. Nusileiski pakrantėn Jordano, Prie Siono tvirtovės griuvėsių, O Tėvyne, tave ten girdėsiu, Brangų balsą ramus ir džiugus. Aukso arfa poetų garsiųjų, Ko likai tu bebalsė Tėvynei? O pažadink man meilę krūtinėj,...
(Ūdrio arija iš operos “Pilėnai”) Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom, Apkaišysiu pavadėlį žaliom rūtom. Ir valdovui tartum tėvui, Nusiėmęs kepurėlę,...
Galvom suaugę, baras profesoriai, Kad vietomis gabus, bet nerimtas. O man, kur pasižiūru, visur pavasariai – Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas!...
Nuobodu man buvo kaime amžinai tupėt – Kiaules prižiūrėt, bliovimą girdėt. Nutariau tada svetur aš laimės paieškot, Užjūry sau turtą sumedžiot. Armoniką tik paėmiau ir nutariau Niekuomet neatsiskirt su ja. Liūdesy ar džiaugsme visuomet ji su manim. Armonika, kaip gera man keliauti su tavim! Bet mane Brazilija pasveikino šaltai, Visi...
