Mylimi lig ašarų, jovarai gyvuos.
Jie nuo pat vaikystės vasarų
Man posmuose dainos.
Kol menu peizažą tolimą,
Rodo kelią tartum švyturiai.
Moja grįžtančiam namolio man
Sodžiaus jovarai. (4×2)
Laikas nejučiom prabėgdavo,
Jo tausot neįpratau,
Noris visuomet skubėt namo,
Jei žinai – ten lauks…
Kol gerai – neklausiame,
Jei blogai – mintis kamuos:
Gal kitur geriau?
Geriausia man būdavo namuos.
