Nors gydymo galimybės sparčiai tobulėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi – ypač tarp vyrų. Tačiau infarktas vis dažniau pakerta ir jaunesnius žmones, o tarp pacientų daugėja vidutinio amžiaus moterų. Šią savaitę kardiologai mini Miokardo infarkto savaitę ir ta proga įspėja: pavojų kelia ne tik netinkama gyvensena ar paveldimumas, bet ir sisteminės spragos – neefektyvi prevencija, ribotas gydymo prieinamumas ir vis dar per mažas visuomenės sąmoningumas.
„Statistika, deja, išlieka negailestinga – ŠKL vis dar pagrindinė mirties priežastis, ypač tarp vyrų. Nors po pandemijos stebime nedidelį mirčių nuo išeminės širdies ligos mažėjimą, bendra situacija išlieka liūdna – Lietuva vis dar pirmauja Europoje“, – sako gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė.
Pasak jos, tam įtakos turi daug veiksnių. Viena vertus, daugelis žmonių vis dar per vėlai susimąsto apie sveikatos stiprinimą: per mažai judame, valgome riebų ir saldų maistą, rūkome, vartojame alkoholį, patiriame lėtinį stresą. Dažnai ignoruojame padidėjusį kraujospūdį ar aukštą cholesterolį.
„Net tuomet, kai žmogus ištiriamas pagal ŠKL prevencijos programą ir jam nustatoma didelė rizika, paskirti vaistai neretai tiesiog nevartojami. Jie skiriami tam, kad būtų stabdomas aterosklerozės progresavimas ir išvengta infarkto ar insulto, bet jei jų nevartojame – visa sistema tampa neveiksminga“, – pažymi gydytoja.
Reikia žmonių sąmoningumo ir politinės valios
Kardiologė pabrėžia, kad būtini ne tik asmeniniai pokyčiai, bet ir aiškesni bei įgyvendinami sveikatos politikos sprendimai.
„Reikia ne tik formalių programų, bet ir realaus sekimo – stebėti didelės rizikos grupes, gerinti ankstyvą diagnostiką, didinti prevencinių paslaugų prieinamumą. Taip pat aiškiai ir suprantamai šviesti visuomenę apie rizikos veiksnius, emocinės sveikatos svarbą, medikamentinio gydymo efektyvumą. Tik ilgalaikis „blogojo“ cholesterolio mažinimas bei efektyvi kraujospūdžio kontrolė apsaugo nuo aterosklerozės pasekmių“, – teigia prof. O. Dobilienė.
Anot jos, kasdien pasitaiko pacientų, kurie sako: „mano cholesterolis – neblogas“, tačiau nežino nei skaičiaus, nei tikslo. Net kai bendrasis cholesterolis viršija 5–6 mmol/l, vis tiek manoma, kad tai „gerai“.
Kiekvienas turėtų žinoti savo skaičius
„Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus vyrui, kuris rūko, turi antsvorio ar negydytą hipertenziją, „blogasis“ MTL cholesterolis neturėtų viršyti 1,8 mmol/l. O jei jau buvo miokardo infarktas ar atlikta širdies kraujagyslių stentavimo procedūra – siektina MTL cholesterolio koncentracija ne didesnė negu 1,4 mmol/l“, – aiškina gydytoja.
Pasak jos, jei „blogasis“ cholesterolis turi būti sumažintas 50 proc. ar daugiau, vien sveika mityba ir judėjimu to nepasieksime – būtinas medikamentinis gydymas. Jo pagrindą sudaro statinai; prireikus skiriamas ir kombinuotas gydymas su kitais cholesterolį mažinančiais vaistais, tarp jų – ir inovatyviais preparatais, deja, kol kas dar nekompensuojamais.
Infarktas jaunėja – kerta ir moterims
Pasak profesorės, miokardo infarktas vis dažniau pasitaiko jaunesniame amžiuje – ši tendencija nebekelia abejonių.
„Taip, gydymas gerėja – žmonės greičiau patenka į specializuotus centrus, atliekamos šiuolaikinės procedūros, dėl to stacionarinis mirtingumas siekia apie 10 proc. Tačiau 90 dienų laikotarpiu po infarkto mirštamumas išlieka 6–12 proc. – tai daug“, – konstatuoja gydytoja.
Infarktas vis dažniau diagnozuojamas ne tik vyrams, bet ir moterims. Ypač pavojinga tai, kad moterų simptomai dažnai būna nestandartiniai: vietoje stipraus krūtinės skausmo pasireiškia dusulys, pykinimas, silpnumas, širdies plakimas.
„Istoriškai širdies ligos buvo laikomos vyrų problema. Todėl moterų simptomai kartais neatpažįstami laiku – jos pačios linkusios juos ignoruoti, o medikai – ne visada įvertina“, – teigia prof. O. Dobilienė.
Kodėl infarktas ištinka jaunus žmones?
Kardiologė pažymi, kad jaunesnių žmonių infarktus dažniausiai lemia kelių rizikos veiksnių kombinacija. Tai ne tik rūkymas, sėdimas darbas, prasta mityba, mažas aktyvumas, bet ir genetika.
„Dirbama intensyviai, miegama mažai, stresas – nuolatinis. Prie to prisideda elektroninės cigaretės, metabolinis sindromas, antsvoris, arterinė hipertenzija. Genetiniai veiksniai taip pat svarbūs – jei artimi giminaičiai sirgo širdies ligomis ar patyrė staigią mirtį, rizika ženkliai išauga. Kartais net ir sveikai gyvenantis žmogus turi didelę riziką dėl paveldimumo, bet dažniausiai tai – kelių veiksnių suma“, – aiškina ji.
Po miokardo infarkto – nauja pradžia, ne pabaiga
Profesorė pabrėžia, kad miokardo infarktas – tai ne pabaiga, o ženklas, kad širdies ir kraujagyslių sistema stipriai pažeista. Todėl antrinė prevencija – tai vienintelis būdas išvengti komplikacijų ir ligos pasikartojimo.
„Paciento gydymas nesibaigia išeinant iš ligoninės. Efektyvi antrinė prevencija apima kelias sritis: cholesterolio mažinimą, kraujospūdžio kontrolę, trombozės rizikos valdymą, gyvenimo būdo korekciją ir nuolatinį stebėjimą“, – tvirtina prof. O. Dobilienė.
Vaistų prieinamumas gali lemti paciento likimą
Anot gydytojos, vaistų prieinamumas – kritiškai svarbus. Inovatyvūs preparatai, kai kuriais atvejais yra gyvybiškai svarbūs, deja, Lietuvoje šie vaistai vis dar nėra kompensuojami.
„Tai sukuria paradoksalią situaciją – turime veiksmingus vaistus, bet ne visi, kuriems jų tikrai reikia, gali juos gauti. Jei norime realiai mažinti mirtingumą nuo širdies ligų, turime užtikrinti, kad šiuolaikinis gydymas būtų prieinamas visiems pacientams“, – pabrėžia prof. O. Dobilienė.
