Lietuvoje įsibėgėjant ligų sezonui medikai pastebi, kad vieni žmonės įvairiomis virusinėmis ligomis serga net kelis kartus per metus, o kitiems jų apskritai pavyksta išvengti. Nors dažnai mūsų imuniteto stiprumą lemia amžius, genetika, lėtinės ligos, neretai dėl jo nusilpimo esame kalti ir patys. Be to, vis dar labai dažnai pamirštame elementarias prevencines priemones.
Žmonių imunitetas skiriasi dėl įgimtų savybių ir gyvenimo būdo. Jo stiprumą lemia genetika ir amžius – vaikų imunitetas dar formuojasi, o vyresniame amžiuje silpnėja. Imunitetą menkina ir lėtinės ligos, prastas miegas, stresas ir nevisavertė mityba. Didesnė rizika susirgti kyla ir tiems, kurie dažnai bendrauja su daug žmonių ar dirba gausiuose kolektyvuose.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas pastebi, kad efektyviausios priemonės nuo virusų dažniausiai yra pačios paprasčiausios.
„Reguliarus rankų plovimas ir paviršių dezinfekcija išlieka pagrindinė apsauga, ypač po kontakto su sergančiuoju. Ne mažiau svarbu nuolat vėdinti patalpas – grynas oras sumažina virusų koncentraciją ir riziką užsikrėsti. Dažnai pamirštame pasirūpinti daiktais, kuriuos liečiame daugybę kartų per dieną: telefonais, klaviatūromis, vaikų žaislais ir kitais paviršiais, todėl juos taip pat reikėtų reguliariai valyti“, – sako gydytojas.

Svarbu saugoti ir aplinkinius
Dar vienas svarbus aspektas – nesilankyti darbe ar mokykloje pajutus pirmuosius simptomus. Nors tai skamba savaime suprantamai, dažnas vis dar bando „atlaikyti“ dieną, rizikuodami užkrėsti aplinkinius.
„Svarbiausias žingsnis, siekiant apsaugoti aplinkinius – likti namuose ir kiek įmanoma riboti artimą kontaktą su kitais žmonėmis. Bendraujant su šeimos nariais, ypač mažais vaikais ar vyresnio amžiaus asmenimis, verta dažnai plauti rankas ir nesidalinti kasdien naudojamais daiktais. Taip pat rekomenduojama nuolat vėdinti patalpas ir valyti bendrus paviršius, kuriuos liečia visi namų gyventojai“, – dėsto E. Šivickas.
Gydytojas taip pat primena laikytis taisyklingo kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo: tai daryti į nosinę arba sulenktą ranką. Uždaroje aplinkoje padėti sumažinti virusų plitimą ir suteikti papildomą apsaugą jautresniems šeimos nariams gali ir veido kaukės.
Ligas sukelia ne šaltis
Medikas sako neretai vis dar girdintis, kad įvairias ligas sukelia šaltas oras. Iš tiesų, pasak jo, peršalimo simptomus lemia virusai, o ne žema temperatūra.
„Vis dėlto šaltuoju sezonu sergama dažniau, ir tam yra aiškūs moksliniai paaiškinimai. Vėsesnis oras sausina nosies gleivinę, todėl ji tampa mažiau pajėgi sulaikyti ligų sukėlėjus. Žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kur virusai lengviau plinta tarp žmonių“, – aiškina „Antėja“ šeimos gydytojas.
Be to, kai kuriems kvėpavimo takų virusams būtent žemesnė temperatūra ir didesnė drėgmė sudaro palankesnes sąlygas daugintis. Taigi nors šaltis nėra tiesioginė ligos priežastis, jis prisideda prie aplinkybių, kurios palengvina virusų patekimą į organizmą ir jų plitimą tarp žmonių.
Kaip sustiprinti imunitetą?
Vis dar gajus mitas, kad imunitetą galima greitai sustiprinti išgeriant papildų „kokteilį“ ar staiga įšokus į ledinio vandens eketę. Vis dėlto medikas pastebi, kad imunitetas nėra jungiklis, kurį būtų galima akimirksniu įjungti ar išjungti.
„Neretai tikimasi, kad didelės vitamino C ar kitų papildų dozės apsaugos nuo peršalimo, tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog jos nei gydo virusinių ligų, nei nuo jų apsaugo – geriausiu atveju tai tik papildoma priemonė bendrai sveikatai palaikyti. Klaidina ir įsitikinimas, kad šaltas oras savaime „grūdina“ organizmą. Grūdinimasis gali būti naudingas tik tada, kai atliekamas laipsniškai ir saugiai, o ne staiga neriant į ledinį vandenį“, – pabrėžia gydytojas.
Taigi, nors norėtųsi greito rezultato, imuniteto per dieną neįmanoma sustiprinti – tai ilgalaikis, nuoseklus procesas.
„Didžiausią poveikį turi subalansuota mityba, pakankamas miegas, streso valdymas ir reguliarus fizinis aktyvumas. Būtent šie įpročiai užtikrina stabilų imuninės sistemos darbą kur kas veiksmingiau nei bet kuri greita priemonė“, – konstatuoja E. Šivickas.







