Širdies pulsas – vienas svarbiausių gyvybinių rodiklių, padedantis įvertinti, kaip efektyviai dirba širdis. Įprastas suaugusio žmogaus ramybės pulsas svyruoja 60–100 kartų per minutę, todėl pamačius pulsą 50, daugeliui kyla klausimas: ar tai pavojinga?
Iš tiesų, pulsas 50 smūgių per minutę medicinoje vadinamas bradikardija – sulėtėjusiu širdies ritmu. Tačiau tai nebūtinai reiškia ligą. Kai kuriems žmonėms tai yra visiškai normalus ir net sveikatai naudingas rodiklis.
Kada pulsas 50 yra normalus?
Aktyviai sportuojantiems žmonėms
Ištvermės sportininkų – bėgikų, dviratininkų, plaukikų – širdis dirba efektyviau, todėl jiems įprastas ramybės pulsas gali būti 40–50. Tai ženklas, kad širdis stipri ir jai nereikia didelės apkrovos ramybės būsenoje.
Miego metu
Naktį širdies ritmas natūraliai sulėtėja. Pulso 50 metuose dažnai fiksuoja išmanieji laikrodžiai miegant.
Genetiškai lėtesnis pulsas
Kai kuriems žmonėms nuo gimimo būdingas mažesnis ramybės ritmas, ir tai gali būti visiškai nekenksminga.
Kada pulsas 50 gali būti pavojingas?
Pulso sulėtėjimas gali būti susijęs su sveikatos sutrikimais, jei pasireiškia šie simptomai:
- galvos svaigimas, silpnumas;
- alpimo epizodai;
- dusulys;
- skausmas krūtinėje;
- nuolatinis nuovargis;
- sutrikęs mąstymas, mieguistumas.
Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, nes bradikardija gali būti susijusi su:
- skydliaukės funkcijos sutrikimais,
- širdies laidumo blokada,
- elektrolitų pusiausvyros sutrikimais (ypač kalio),
- vaistų poveikiu (pvz., nuo hipertenzijos).
Dažniausios pulso 50 priežastys
- Fizinis pasirengimas ir stipri širdis
- Skydliaukės hormonų trūkumas
- Širdies ritmo sutrikimai
- Kai kurie vaistai (beta blokatoriai, raminamieji)
- Miego metu
- Organizmo atsigavimas po ligos
Ar pulso 50 gydymas būtinas?
Gydymas priklauso nuo to, ar yra simptomų ir priežasties.
Jei jaučiatės gerai
Gydymo nereikia – daugeliui tai normalus variantas.
Jei jaučiate simptomus
Gydytojas atlieka tyrimus (EKG, kraujo tyrimus, kartais širdies echoskopiją) ir skiria konkretų gydymą pagal priežastį.
Kai kuriais retai pasitaikančiais atvejais gali prireikti net širdies stimuliatoriaus, jei bradikardija pavojingai trikdo kraujotaką.
Ką galite padaryti patys?
- Stebėkite pulsą kelias dienas, ypač ramybės būsenoje.
- Įvertinkite, ar vartojate vaistus, kurie gali jį lėtinti.
- Užtikrinkite normalų magnio ir kalio balansą maiste.
- Laiku ilsėkitės ir venkite pervargimo.
Jei pulsas nuolat žemas ir kartu jaučiate negalavimus – verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Koks pulsas pavojingas gyvybei?
Pavojingiausias gyvybei pulsas yra tas, kai širdies ritmas tampa tokio lygio, kad nebegali užtikrinti pakankamo kraujo ir deguonies tiekimo organams. Didžiausią riziką kelia labai žemas pulsas – mažiau nei 30 kartų per minutę, nes tokiu atveju smegenys praktiškai negauna deguonies, gali prasidėti sąmonės praradimas ir širdies sustojimas. Ne mažiau pavojingas ir labai greitas pulsas – virš 180–200 ramybės būsenoje, ypač jei ritmas chaotiškas. Toks ritmas gali peraugti į skilvelių virpėjimą – būklę, kai širdis iš viso nebevarinėja kraujo. Todėl bet koks pulsas, dėl kurio žmogus jaučiasi blogai, svaigsta ar alpsta, laikomas pavojingu ir reikalauja skubios medikų pagalbos.
Žemas pulsas: kaip pakelti?
Žemas pulsas (bradikardija) gali sukelti silpnumą, svaigulį, šalčio pojūtį ar net alpimą, todėl svarbu žinoti, kaip saugiai pakelti širdies ritmą, kol pasieksite medikus ar sulauksite konsultacijos. Pirmiausia reikėtų įvertinti savijautą – jei pulsas mažesnis nei 40 k./min arba jaučiamas stiprus silpnumas, būtina kreiptis į greitąją pagalbą.
Ką galite padaryti laikinai?
- Lengvas judėjimas. Pasivaikščiojimas, tempimo pratimai ar laiptais lipimas gali švelniai paskatinti širdį dirbti greičiau.
- Gilus kvėpavimas. Įkvėpkite giliai ir intensyviau – papildomas deguonis natūraliai pagreitina pulsą.
- Šiluma. Jei pulsas žemas dėl sušalimo, sušilimas (antklodė, šiltas gėrimas) padeda normalizuoti ritmą.
- Pakelkite kraujospūdį skysčiais. Išgerkite stiklinę vandens – dehidratacija kartais lėtina pulsą.
- Venkite gerti vaistus, kurie lėtina širdį. Jei vartojate beta blokatorius ar kitus vaistus, pasitarkite su gydytoju – gal reikalinga dozės korekcija.
Svarbiausia – žemas pulsas visada turi priežastį: skydliaukės sutrikimus, elektrolitų disbalansą, vaistų poveikį arba širdies laidumo problemas. Todėl tai ne liga, o simptomas, kurį būtina ištirti. Jei bradikardijos epizodai kartojasi, būtina atlikti EKG, kraujo tyrimus ir širdies ritmo stebėjimą, kad būtų nustatyta tikroji problema.
Maksimalus pulsas pagal amžių
Maksimalus pulsas = 220 – amžius
Tai yra vidutinė orientacinė reikšmė, naudojama sporte ir sveikatos vertinimui. Tikrasis maksimalus pulsas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo fizinio pasirengimo, sveikatos būklės ir genetikos.
Maksimalaus pulso lentelė pagal amžių
| Amžius | Maksimalus pulsas (vidutiniškai) |
|---|---|
| 20 m. | ~200 k./min |
| 25 m. | ~195 k./min |
| 30 m. | ~190 k./min |
| 35 m. | ~185 k./min |
| 40 m. | ~180 k./min |
| 45 m. | ~175 k./min |
| 50 m. | ~170 k./min |
| 55 m. | ~165 k./min |
| 60 m. | ~160 k./min |
| 65 m. | ~155 k./min |
| 70 m. | ~150 k./min |
Kaip tai naudoti?
- Sveikai treniruotei paprastai rekomenduojama laikytis 50–85 % maksimalaus pulso.
- Viršyti maksimalų pulsą pavojinga – gali sukelti širdies ritmo sutrikimų ar kitų komplikacijų.
