Žingsniai, treniruočių minutės ir sudegintos kalorijos – fizinį aktyvumą šiandien galime išmatuoti itin tiksliai. Tačiau viena svarbiausių progreso dedamųjų dažnai lieka nuošalyje.
sportas
Naujausias
Maratonas daugeliui tampa aiškiu tikslu, padedančiu pradėti reguliariau bėgioti, susidėlioti režimą ir išbandyti savo galimybes. Vis dėlto ilga distancija reikalauja daugiau nei motyvacijos. Pasak „Hila“ kineziterapeutės Deimantės Motiejūnaitės, didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus pradeda ruoštis pagal bendrą internete rastą planą, tačiau neįvertina savo fizinio pasirengimo, ankstesnių traumų, darbo režimo, miego ir kūno gebėjimo atlaikyti didėjantį krūvį.
„Didžiausia klaida – pradėti bėgioti neapšilus. Prieš bėgimą būtina palaipsniui pakelti pulsą, suaktyvinti raumenis ir paruošti kūną fiziniam krūviui. Vos kelios minutės apšilimo gali padėti sumažinti traumų riziką ir padaryti bėgimą kur kas malonesnį“, – sako trenerė, kineziterapeutė ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytoja Laura Lingytė.
Stilius sportininko gyvenime nėra apie madą. Apranga sportininko gyvenime dažnai klaidingai suvokiama kaip antraeilis dalykas, tarsi ji turėtų reikšmę tik fotosesijoms ar oficialiems renginiams.
Ilgaamžiškumas vis dar dažnai siejamas su mažesniu kūno svoriu ar bendru fiziniu aktyvumu, tačiau sveiko senėjimo prognozėms vis svarbesni tampa kiti rodikliai: fizinis pajėgumas, raumenų jėga ir gebėjimas saugiai pakelti krūvį.
Noras greitai sumažinti pilvo apimtį – daugeliui pažįstamas siekis, ypač artėjant šiltajam sezonui ar ypatingai progai. Tačiau to pasiekti be drastiškų dietų ar alinamo sporto? Pasirodo, įmanoma.
Jaunieji sportininkai dažnai treniruodamiesi nejaučia skausmo ir sėkmingai gerina rezultatus, tačiau tai dar ne visada reiškia, kad jų kūnas vienodai gerai pasirengęs didėjančiam krūviui.
Pradedantiesiems svarbiau ne kuo greičiau įveikti pasirinktą atstumą, o išmokti kontroliuoti kvėpavimą, stebėti širdies ritmą ir leisti organizmui palaipsniui prisitaikyti prie naujo krūvio.
Dar visai neseniai desertas daugeliui buvo siejamas su atlygiu, „nuodėme“ ar vadinamuoju „cheat meal“. Tačiau šiandien požiūris pamažu keičiasi. Vis daugiau žmonių nebeskirsto maisto į „gerą“ ir „blogą“, o vietoj griežtų taisyklių renkasi saiką, kokybę ir sąmoningus kasdienius pasirinkimus. Panašu, kad desertas vis dažniau tampa ne kaltės priežastimi, o mažu ritualu, leidžiančiu trumpam sustoti.
Baltyminis kokteilis – vienas paprasčiausių būdų greitai pasirūpinti maistingais pusryčiais, užkandžiu po sporto ar lengvu pasirinkimu tada, kai norisi kažko sotaus, bet nesinori ilgai gaminti.
Anot jos, vasarą žmonės dažniausiai išlieka fiziškai aktyvūs, tačiau būtent šiuo metų laiku neretai nutrūksta jėgos treniruotės, kurios yra būtinos raumenų masei, jėgai ir gerai fizinei savijautai palaikyti.
Vasara daugeliui tampa laikotarpiu, kai norisi daugiau būti lauke, sulėtinti tempą ir bent trumpam atsitraukti nuo kasdienių darbų. Turinio kūrėja Goda Problema pripažįsta, kad pastarosios vasaros dažniau sukdavosi apie projektus, įsipareigojimus ir įvairius reikalus, todėl šiemet ji sąmoningai stengiasi daugiau dėmesio skirti sau. Vienu netikėčiausių tokių atradimų tapo vandenlenčių sportas (angl. wake surfing) – veikla, kuri iš pradžių pareikalavo nemažai kantrybės, tačiau ilgainiui tapo mėgstamu vasaros užsiėmimu ir paskatino daugiau dėmesio skirti ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir savo savijautai. Pasak turinio kūrėjos, čia svarbų vaidmenį atlieka ir technologijos, padedančios geriau stebėti aktyvumą, kūno ritmą bei poilsio kokybę.
