Rudenį balkonas dažnai tampa savotiška tarpine sandėliavimo vieta. Vasarą čia paliekame lauko tekstilę, augalų priežiūros priemones, dekoracijas, batus, sporto reikmenis, įrankius ar net dalį maisto atsargų, o atvėsus orams ne visada susimąstome, kad sąlygos balkone jau visiškai kitokios. Didžiausia problema rudenį yra ne vien žema temperatūra, bet ir nuolatinė drėgmė, temperatūrų svyravimai bei kondensatas. Būtent šis derinys kai kuriuos daiktus gali sugadinti gerokai greičiau, nei atrodo.
Net įstiklintame balkone ne visada išlieka sausa ir stabili temperatūra. Naktimis oras gali smarkiai atvėsti, dienomis saulė vėl sušildo erdvę, o ant šaltesnių paviršių pradeda kauptis drėgmė. Todėl rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia yra geras metas peržiūrėti, kas liko balkone, ir dalį daiktų perkelti į sausą, šiltesnę vietą.
Minkštų lauko baldų pagalvėlių rudenį palikti nereikėtų
Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos verta susinešti į vidų, yra lauko baldų pagalvėlės, sėdimosios dalys ir kiti tekstiliniai elementai. Net jei jie pažymėti kaip tinkami naudoti lauke, tai nebūtinai reiškia, kad jie gali visą rudenį stovėti drėgname balkone.
Audinys gali sugerti drėgmę, o vidinis užpildas išdžiūsta kur kas lėčiau. Jei pagalvėlė ilgą laiką išlieka drėgna, gali atsirasti nemalonus kvapas, pelėsio dėmės ar pakisti užpildo forma.
Geriausia jas prieš sandėliavimą gerai išdžiovinti ir laikyti sausoje vietoje. Jei nėra galimybės susinešti į namus, tinka sandari dėžė, tačiau svarbu, kad tekstilė į ją būtų dedama visiškai sausa.
Pledai, kilimėliai ir kita tekstilė balkone greitai prisigeria drėgmės
Rudenį balkonuose dažnai lieka ploni pledai, dekoratyviniai kilimėliai ar staltiesės. Dieną jie gali atrodyti visiškai sausi, tačiau naktį ir anksti ryte oro drėgmė gerokai padidėja.
Tekstilė labai lengvai sugeria drėgmę iš aplinkos. Vėliau, jei ji laikoma suvyniota ar sulankstyta, gali atsirasti pelėsis ir specifinis užsistovėjęs kvapas.
Todėl tekstilę geriau išskalbti, visiškai išdžiovinti ir padėti spintoje ar sandėliuke, o į balkoną išnešti tik tada, kai jos iš tiesų prireikia.
Elektronikos balkone palikti ypač rizikinga
Kartais balkone atsiduria prailgintuvai, kolonėlės, lemputės, smulkūs elektriniai įrankiai ar net seni buitiniai prietaisai. Rudenį tai tampa rizikinga, nes drėgmė gali patekti į jungtis ir vidines detales.
Problema nebūtinai pasireiškia iš karto. Prietaisas gali atrodyti tvarkingas, tačiau po kelių savaičių drėgnoje aplinkoje kontaktai pradeda oksiduotis. Vėliau prietaisas gali veikti prasčiau arba visai sugesti.
Elektroniką ir elektros įrankius visada geriau laikyti sausoje, stabilios temperatūros patalpoje, nebent gamintojas aiškiai nurodo, kad konkretus daiktas skirtas nuolatiniam naudojimui lauke.
Baterijos ir akumuliatoriai taip pat nemėgsta šalčio
Jei balkone laikote elektrinių įrankių akumuliatorius, atsargines baterijas ar įkraunamus elementus, juos taip pat verta pernešti į vidų.
Žema temperatūra gali sumažinti baterijų efektyvumą, o drėgmė – pažeisti kontaktus. Ypač nepalanku, kai daiktas nuolat keliauja iš šilto kambario į šaltą balkoną ir atgal, nes dėl temperatūrų skirtumo ant jo gali susidaryti kondensatas.
Akumuliatorius geriausia laikyti sausoje vietoje, vadovaujantis gamintojo nurodytomis temperatūros sąlygomis.
Dažai, lakai ir klijai gali prarasti savo savybes
Po remonto balkone neretai lieka dažų, lako, glaisto, klijų ar kitų statybinių medžiagų. Atrodo patogu juos palikti iki kito karto, tačiau kai kurios tokios priemonės yra jautrios šalčiui.
Jei vandens pagrindo dažai ar klijai užšąla, jų struktūra gali pasikeisti. Net ir atitirpinus produktas gali nebesimaišyti taip, kaip anksčiau, prastai dengti arba nebesukibti su paviršiumi.
Todėl verta perskaityti etiketėje nurodytą laikymo temperatūrą. Jei minima, kad produktą reikia saugoti nuo šalčio, balkonas rudenį ir žiemą tam nėra tinkama vieta.
Kosmetikos ir buitinės chemijos priemones taip pat geriau pernešti į vidų
Kartais balkone laikomi skalbikliai, valikliai, automobilių priežiūros priemonės ar įvairūs kosmetikos produktai. Tačiau daliai jų dideli temperatūrų svyravimai nėra palankūs.
Skysčiai gali sutirštėti, atsiskirti į sluoksnius, o kai kurios pakuotės nuo šalčio ar išsiplėtusio turinio gali būti pažeistos. Be to, ant butelių ir dangtelių susidaranti drėgmė ilgainiui apsunkina jų laikymą.
Tokius produktus geriau laikyti ten, kur temperatūra išlieka stabilesnė ir nekrenta žemiau gamintojo rekomenduojamos ribos.
Avalynė balkone gali ne tik sušalti, bet ir supelyti
Rudenį balkonas kartais tampa vieta, kur paliekami batai, kurių šiuo metu nenešiojame. Tačiau tai nėra pats geriausias sprendimas.
Odinę avalynę, zomšą ir net sportinius batelius gali paveikti ne tik šaltis, bet ir nuolatinė drėgmė. Medžiagos gali sukietėti, prarasti formą, atsirasti pelėsio ar nemalonus kvapas.
Jei avalynę vis dėlto laikote balkone, ji turėtų būti visiškai sausa, švari ir laikoma uždaroje, nuo drėgmės apsaugotoje dėžėje. Tačiau jautresnei avalynei saugiau rasti vietos spintoje.
Knygos, dokumentai ir kartoninės dėžės – labai prastas pasirinkimas balkonui
Kartonas ir popierius drėgmę sugeria itin greitai. Todėl balkone laikomos knygos, seni žurnalai, dokumentai ar kartoninės dėžės rudenį gali pradėti deformuotis.
Kartono paviršius suminkštėja, atsiranda bangelių, dėmių, o esant nuolatinei drėgmei – ir pelėsio. Dar viena problema yra tai, kad sudrėkusios kartoninės dėžės praranda tvirtumą ir gali tiesiog subyrėti keliant.
Jei balkone laikote sezoninius daiktus, geriau naudoti tvirtas plastikines dėžes su dangčiais, o popierinius daiktus pernešti į sausą patalpą.
Kai kurie mediniai daiktai nuo drėgmės gali deformuotis
Natūrali mediena jautriai reaguoja į drėgmės ir temperatūros pokyčius. Jei balkone laikomi mediniai baldai ar dekoracijos nėra pritaikyti lauko sąlygoms, jie gali pradėti brinkti, skilinėti ar deformuotis.
Ypač jautrūs neapdoroti ar pažeistą apsauginį sluoksnį turintys paviršiai. Į nedidelius įtrūkimus patekusi drėgmė vėliau gali sukelti dar didesnius pažeidimus.
Jeigu medinių baldų susinešti nėra kur, verta juos nuvalyti, gerai išdžiovinti, prireikus atnaujinti apsauginę dangą ir uždengti taip, kad po uždangalu nesikauptų drėgmė.
Metaliniams įrankiams pavojingiausia ne šaltis, o rūdys
Sodo žirklės, rankiniai įrankiai, replės, atsuktuvai ar kiti metaliniai daiktai gali ramiai ištverti žemą temperatūrą, tačiau ilgalaikė drėgmė jiems yra kur kas pavojingesnė.
Jei ant metalinio paviršiaus nuolat kondensuojasi vanduo, gali prasidėti korozija. Ypač greitai rūdys atsiranda ant neapsaugotų, subraižytų ar jau pradėjusių rūdyti paviršių.
Prieš žiemą įrankius verta nuvalyti, visiškai išdžiovinti ir, jei reikia, metalines dalis padengti plonu apsauginiu aliejaus sluoksniu.
Žvakės balkone irgi nėra geriausia idėja
Atrodytų, kad žvakėms šaltis nepakenks, tačiau temperatūrų svyravimai gali pakeisti jų išvaizdą ir degimo savybes.
Kai kurie vaškai nuo šalčio tampa trapesni, gali atsirasti įtrūkimų, o kvapiosios žvakės ilgainiui gali prarasti dalį aromato. Jei jos laikomos atvirose dėžutėse, gali prisigerti ir aplinkos kvapų ar drėgmės.
Todėl dekoratyvines ir kvapiąsias žvakes geriau laikyti namuose.
Maisto produktų balkonas neatstoja šaldytuvo
Atvėsus orams gali kilti pagunda balkoną naudoti kaip papildomą šaldytuvą, tačiau rugsėjį ir spalio pradžioje temperatūra dar labai svyruoja.
Naktį gali būti vos keli laipsniai šilumos, o saulėtą dieną įstiklintame balkone temperatūra gali pakilti gerokai aukščiau. Tokios sąlygos netinka produktams, kuriems būtina pastovi laikymo temperatūra.
Todėl greitai gendančio maisto balkone laikyti nereikėtų vien todėl, kad lauke jau ruduo.
Kambarinių augalų taip pat nepalikite iki pirmųjų šalnų
Jei dalis kambarinių augalų visą vasarą praleido balkone, rugsėjo pabaigoje jų taip pat nereikėtų pamiršti. Daugelis tropinių augalų jautriai reaguoja ne tik į šalną, bet ir į gerokai aukštesnę temperatūrą.
Vėsios naktys gali sukelti stresą dar iki tol, kol termometras priartės prie nulio. Todėl šilumamėgius augalus geriau pernešti į namus anksčiau, juos prieš tai kruopščiai patikrinus dėl kenkėjų.
Atviri vandens indai gali pridaryti nemalonumų
Laistytuvai, kibirai ar dekoratyviniai indai, kuriuose lieka vandens, atvėsus orams gali tapti dar viena problema. Jei vanduo užšąla, jis plečiasi ir gali suskaldyti keramikinį ar kitą trapų indą.
Dar iki šalčių tokius indus verta ištuštinti, išplauti ir laikyti apverstus arba sausoje vietoje.
Tas pats galioja ir lauko vazono padėklams – juose neturėtų nuolat stovėti vanduo.
Ypač saugokite keramiką ir terakotą
Keramikiniai ir terakotiniai vazonai atrodo tvirti, tačiau jei į porėtą medžiagą įsigėrusi drėgmė užšąla, ji gali vazoną suskaldyti.
Tai ypač aktualu neglazūruotai terakotai. Jei tokius vazonus planuojate palikti balkone žiemai, svarbu, kad juose nesikauptų vanduo ir jie būtų kuo sausesni.
Tuščius vazonus geriausia išplauti, išdžiovinti ir laikyti uždengtoje vietoje.
Ką balkone galima palikti?
Ne viską būtina skubiai susinešti į namus. Laukui skirti plastikiniai baldai, tinkamai apdoroti metaliniai ar mediniai baldai, uždari plastikiniai konteineriai ir specialiai žiemoti lauke pritaikytos dekoracijos paprastai gali likti balkone.
Tačiau net ir juos verta nuvalyti, apsaugoti nuo lietaus bei patikrinti, ar nesikaupia vanduo. Jei naudojamas uždangalas, jis turėtų saugoti nuo kritulių, bet kartu neleisti po juo kauptis kondensatui.
Prieš žiemą balkone verta padaryti vieną generalinę peržiūrą
Geriausia nelaukti pirmosios šalnos. Rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje skirkite pusvalandį ir peržiūrėkite viską, kas liko balkone. Tekstilę, elektroniką, dažus, klijus, avalynę, popierinius daiktus ir jautrias dekoracijas perneškite į sausą vietą. Metalinius įrankius nuvalykite, augalus susineškite į namus, o vazonuose ir kituose induose nepalikite vandens.
Tai nedideli darbai, tačiau pavasarį jie gali sutaupyti nemažai pinigų. Kur kas paprasčiau dabar skirti kelias minutes tinkamam sandėliavimui, nei po žiemos keisti supelijusias pagalvėles, surūdijusius įrankius, suskilusius vazonus ar šalčio sugadintus dažus.
Balkonas rudenį gali likti puikia papildoma namų erdve, tačiau šaltuoju metų laiku jį verta vertinti ne kaip dar vieną spintą, o kaip vietą, kur temperatūra ir drėgmė beveik tokios pat nepastovios kaip lauke.
