Kasdienis skubėjimas, įtampa ir nuolatinis stresas tapo neatsiejama daugelio moterų gyvenimo dalimi. Tačiau retai susimąstome, kad šis nuolatinis emocinis krūvis veikia ne tik nuotaiką, bet ir vieną jautriausių organizmo sistemų – hormonų pusiausvyrą. Kai kūnas per ilgai gyvena įtampos režimu, jis ima siųsti signalus: sutrinka ciklas, dingsta ovuliacija, mažėja lytinis potraukis. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva” (anksčiau – „InMedica”) gydytoja akušerė-ginekologė Greta Kvederaitė-Budrė pabrėžia, kad šiuos kūno siunčiamus ženklus svarbu pastebėti laiku, kol jie netapo rimtesnių sveikatos sutrikimų pradžia.
„Patiriant stresą, moters organizme pradeda gamintis didesnis kiekis kortizolio, katecholaminų, vazopresino, augimo hormono ir kitų hormonų. Jų disbalansas lemia nuotaikų svyravimus, svorio pokyčius, padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje bei su tuo susijusius sveikatos negalavimus. Dėl streso taip pat mažėja lytinių hormonų koncentracija kraujyje, todėl gali sutrikti menstruacijų ciklas ir atsirasti vaisingumo problemų”, – aiškina gydytoja akušerė-ginekologė.
Stipriai nukenčia reprodukcinė sistema
Stresas daro tiesioginę įtaką moters hormonų pusiausvyrai – mažėja estrogeno ir progesterono kiekiai, sutrinka ovuliacija bei mėnesinių ciklas. Tai gali pasireikšti įvairiai: nuo ciklo pailgėjimo ar sutrumpėjimo iki visiško mėnesinių išnykimo. Dėl hormonų disbalanso dažnai sustiprėja ir priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomai – moteris gali jausti kur kas didesnį nuovargį, dirglumą bei sumažėjusį lytinį potraukį.
„Trumpalaikis stresas organizmui dažniausiai nėra žalingas – priešingai, jis gali būti netgi naudingas, nes padeda greičiau reaguoti į iššūkius, suaktyvina kraujotaką, širdies ir raumenų veiklą. Tačiau užsitęsusi įtampa veikia priešingai – ilgainiui ji išbalansuoja hormoninę sistemą. Dėl to gali pradėti svyruoti kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas, išsivystyti atsparumas insulinui ar padidėti rizika susirgti autoimuninėmis bei skydliaukės ligomis”, – aiškina G. Kvederaitė-Budrė.
Ilgalaikis stresas įprastai pirmiausia paveikia moters reprodukcinę sistemą. Organizmas tokią būseną suvokia kaip netinkamą laiką nėštumui, todėl gali sutrikti ovuliacija, sumažėti lytinis potraukis ir pastojimo tikimybė.
Didina komplikacijų riziką nėščiosioms
Norint suprasti, ar menstruacijų sutrikimus sukelia stresas, pirmiausia svarbu atmesti kitas galimas priežastis – ginekologines ligas, hormoninius pokyčius ar nėštumą. Kai kuriais moters gyvenimo laikotarpiais – paauglystėje, po gimdymo ar prieš menopauzę – organizmas į emocinę įtampą gali reaguoti jautriau nei įprastai. Streso poveikį sustiprina ir kiti veiksniai: miego trūkumas, naktinis darbas, nuolatinis fizinis ar emocinis nuovargis.
„Ypač svarbu, kad moterys išmoktų atpažinti pirmuosius kūno siunčiamus signalus – stebėtų savo ciklo reguliarumą, žymėtų menstruacijų datas, kraujavimo pobūdį, taip pat nuotaikos ir energijos svyravimus. Tokie, iš pirmo žvilgsnio paprasti įpročiai, leidžia laiku pastebėti pokyčius ir nedelsiant imtis veiksmų”, – pažymi gydytoja akušerė-ginekologė.
Stresas gali daryti reikšmingą poveikį hormonų pusiausvyrai, o dėl to – ir bendrai moters savijautai bei reprodukcinei sveikatai. Nors pats stresas retai būna tiesioginė persileidimo priežastis, jis gali prisidėti prie kitų gretutinių būklių, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis, gestacinis diabetas ar autoimuniniai sutrikimai, kurie savo ruožtu didina komplikacijų riziką nėštumo metu.
Kelia grėsmę ir širdies sveikatai
Kai kurios lėtinės ligos, tokios kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar endometriozė, sukuria tarsi užburtą ratą – jos pačios kelia didesnį stresą, o šis savo ruožtu dar labiau sustiprina ligos simptomus. Sergant PKS, organizme padidėja androgenų – vyriškųjų hormonų – kiekis, o stresas šį disbalansą dar labiau sustiprina. Dėl to tokie simptomai kaip aknė, padidėjęs plaukuotumas ar vaisingumo sutrikimai gali tapti ryškesni. Esant endometriozei, įtampa gali skatinti uždegiminius procesus, sustiprinti skausmą ir neigiamai paveikti moters vaisingumą.
„Lėtinis stresas gali slopinti skydliaukės veiklą – mažinti skydliaukę stimuliuojančio hormono gamybą bei trikdyti hormonų virtimą į aktyviąsias formas. Be to, ilgalaikė įtampa daro poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai – skatina hipertenziją, širdies ritmo sutrikimus, aktyvina kraujo krešėjimą, todėl didėja infarkto ar insulto rizika. Psichikos sveikatai stresas taip pat kenkia bene labiausiai – gali sukelti nerimą, dirglumą, nemigą, depresijos simptomus ar emocinį išsekimą”, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Svarbu išmokti girdėti savo kūną
Pirmasis žingsnis moters kelyje į geresnę savijautą – dėmesys savo kūno siunčiamiems signalams. Moters organizmas itin jautriai reaguoja į pokyčius. Todėl tokie simptomai kaip nuolatinis nuovargis, įtampa, plaukų slinkimas ar virškinimo sutrikimai gali būti pirmieji ženklai, kad organizmas patiria per didelį stresą.
„Norint atkurti vidinę pusiausvyrą, svarbu laikytis dienos režimo, pakankamai ilsėtis ir miegoti bent 6–8 valandas per parą. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas vandens kiekis ir alkoholio ribojimas padeda organizmui greičiau atsistatyti”, – aiškina Vilniaus šeimos klinikos „Meliva” gydytoja akušerė-ginekologė G. Kvederaitė-Budrė.
Specialistės teigimu, visiems pokyčiams reikia laiko, todėl naujus įpročius geriausia diegti palaipsniui. Pradėti nuo didesnio fizinio aktyvumo, vėliau peržiūrėti mitybą ar miego rutiną. Taip pat svarbu stebėti emocinę savijautą ir ieškoti būdų, padedančių nusiraminti. Jei kyla įtarimas, kad stresas gali būti menstruacijų ciklo pokyčių ar kitų organizmo sutrikimų priežastis, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti galimas priežastis.
