1. Vilnonis paltas

Paltas – žiemos rūbas numeris vienas. Kokybiškas modelis iš vilnos ar kašmyro ne tik šildo, bet ir pakelia bet kokią aprangą į elegantiškesnę. Tokie paltai paprastai kainuoja daugiau, todėl nuolaidų metas – pats tinkamiausias laikas investuoti.

Kodėl verta pirkti per Black Friday?
✔ brangesnė medžiaga – didesnė santaupa
✔ tarnaus keletą sezonų
✔ universalus tiek kasdienai, tiek šventėms

2. Šiltas megztinis – storas, jaukus, žiemiškas

Megztinis žiemą tampa antrąja oda. Rinkis modelius su vilna, alpaka ar merinosais – jie lengvi, bet labai šilti. Stambus mezgimas, pusaukštės apykaklės ir „oversize“ modeliai šią žiemą itin madingi.

Kas geriausia pirkti šventinių nuolaidų metu?

• stambaus mezgimo megztiniai
• aukštesnės kokybės vilnos gaminiai
• megztiniai su natūralių pluoštų sudėtimi

3. Geros kokybės džinsai

Džinsai – drabužis, kurį dėvime ištisus metus, todėl gera nuolaida čia gali sutaupyti tikrai daug.
Žiemai rinkis tamsesnius atspalvius arba storesnio audinio modelius. „Straight“, „mom“ ir aukšto liemens džinsai vis dar išlieka tarp tendencijų viršūnių.

Kodėl jie perkais Black Friday metu?
✔ kokybė už mažesnę kainą
✔ universalus modelis tarnauja ilgai
✔ gali rasti ženkliai brangesnius prekės ženklus pigiau

4. Auliniai batai žiemai

Šilti, patogūs ir tvirti auliniai batai gali tapti didžiausia žiemos investicija.
O Black Friday metu gali įsigyti natūralios odos ar storesnio pado modelius už daug mažesnę kainą.

Populiariausi pasirinkimai:
– platforminiai aulinukai
– šilti auliniai su kailiuku
– odiniai, ilgaamžiai klasikinio dizaino

5. Žiemos aksesuarų rinkinys

Kepurė, šalikas ir pirštinės – detalės, be kurių nei viena žiema neapsieina. Per nuolaidas galima rasti itin kokybiškus komplektus iš vilnos ar kašmyro už puikią kainą. Jie ne tik šildo, bet ir tampa stiliaus akcentu.

Idealūs rinkiniai:

• neutralios spalvos (smėlio, pilka, juoda) – dera su viskuo
• ryškesni tonai – jei nori pagyvinti aprangą
• natūralūs siūlai – ilgiau išlieka gražūs

The post Black Friday: 5 drabužiai, kuriuos verta įsigyti šios žiemos sezonui pigiau! appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pasaulis išleidžia milijardus 

Prognozuojama, jog šiemet Juodąjį penktadienį (angl. Black Friday) pasaulyje bus išleisti 82 milijardai JAV dolerių, o daugiausia nupirkta elektronikos ir drabužių.

Juodojo penktadienio metu vien dėl prekių gabenimo sunkvežimiais Europoje CO₂ emisijos išauga 94 proc., palyginti su įprasta savaite. Apie 80 proc. per išpardavimą nupirktų daiktų po kelių panaudojimų atsiduria sąvartynuose. 

Didžiulės nuolaidos skatina pirkti nereikalingus daiktus, o dėl spontaniškų sprendimų vėliau gailisi daugiau nei pusė pirkėjų. 

Masinio pirkimo dienos tradicija, atkeliavusi iš JAV,  kasmet vis labiau populiarėja ir Lietuvoje, tiesa, viena išpardavimų diena nebeapsiribojama – juoduoju virsta visas lapkričio mėnuo. 

„Lapkritį pirkėjai džiaugiasi išpardavimais ir retai susimąsto, kokį poveikį aplinkai turi ši apsipirkimo banga. Elektronikos atliekos visame pasaulyje yra sparčiausiai augantis atliekų srautas, o vienuose namuose iš maždaug 74 elektronikos prietaisų kas aštuntas yra nenaudojamas, o dar keli – sugedę. Prieš susiviliodami nuolaidomis įvertinkite, ar jums tikrai reikia dar vieno prietaiso. Jeigu jis reikalingas, nepamirškite tinkamai pasirūpinti senuoju, nebereikalingu ar neveikiančiu. O jeigu ruošiatės pirkti prietaisą, kurio dar neturite, įsitikinkite,  ar naujasis pirkinys – kokybiškas ir tarnaus ilgai”, – atkreipė dėmesį Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.

Kodėl neverta kaupti senų prietaisų?

Blogiausia, jei nebereikalingas elektronikos prietaisas išmetamas į mišrių atliekų konteinerį arba paliekamas dūlėti stalčiuje ar sandėliuke. Tokiu būdu yra ne tik teršiama aplinka, bet ir stabdomas žiedinės ekonomikos ciklas. 

„Iš aplinkoje yrančių elektronikos atliekų gali išsiskirti žmogui ir gamtai ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio. Pas teisėtai ir veikiančius atliekų tvarkytojus patekusi nebereikalinga elektronika prikeliama naujam gyvenimui arba perdirbama, o joje esančios vertingos medžiagos, pavyzdžiui, auksas, platina, litis gali būti panaudoti pakartotinai”, – sako V. Masalienė.

Perdirbus vieną šaldytuvą, atgaunama 40 kg plieno, 15 kg plastiko, 0,5 kg vario. O perdirbus vieną toną mobiliųjų telefonų atgaunama apie 100 kg vario, 0,3 kg aukso, 0,14 kg platinos ir paladžio. Beje, aukso, išgauto iš vienos tonos mobiliųjų telefonų, kiekis yra didesnis nei iš tonos rūdos. 

Sutvarkius 3 tūkst. tonų baterijų, atgaunama 42 tonos ličio, 335 tonos kobalto ir 166 tonos nikelio. 

Priminimas, kur dėti atitarnavusius daiktus

Jei per lapkričio išpardavimus apsispręsite įsigyti naujų daiktų, prisiminkite, kaip taisyklingai atsisveikinti su tais, kurie jums nebereikalingi, sugedę ar sulūžę.

Nebereikalingus, bet dar tinkamus naudoti daiktus verta parduoti arba kam nors atiduoti. Didelius nebetinkamus naudoti daiktus reikėtų nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Atitarnavusius telefonus, plaukų džiovintuvus, elektroninius žaislus bei kitą smulkią elektroniką galima atvežti į bet kurį didesnį prekybos centrą – čia stovi specialiai jiems skirtos talpos. Baterijas reikėtų mesti į būtent joms skirtas talpas, kurias taip pat galima rasti kone kiekviename prekybos centre,  biuruose, ugdymo įstaigose. 

Turint seną, didelį ir sunkų įrenginį, pavyzdžiui, skalbimo mašiną, šaldytuvą ar pan., patogiausia užsisakyti nemokamą jo išvežimą iš bet kurios Lietuvos vietos.

Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus” namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.

Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam” metu.

The post Išpardavimų kartėlis: kodėl daugiau nei pusė pirkėjų vėliau gailisi savo sprendimų? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Trumpalaikis malonumas

„Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovės Rasos Narės teigimu, pavieniai neplanuoti pirkiniai nėra problema. Tačiau išpardavimų laikotarpiu rizika pasiduoti emocijoms ypač padidėja.

„Didelės nuolaidos ir riboto laiko pasiūlymai gali sukelti stiprų emocinį impulsą. Žmogus pajunta, kad „praranda progą“, todėl sprendimą priima vadovaudamasis ne poreikiu, o emocija. Problema prasideda tada, kai toks elgesys trukdo laikytis finansinių tikslų, vėluojama apmokėti sąskaitas arba tenka atsisakyti anksčiau suplanuotų išlaidų, pavyzdžiui, atostogų“, – įžvalgomis dalijasi R. Narė.

Pasak jos, pirkimo metu patiriamas dopamino pliūpsnis, kaip ir daugelyje kitų veiklų, sukelia malonumą, tačiau efektas trumpalaikis. Vėliau gali ateiti nusivylimas, ypač jei žmogus supranta, kad  prekė nebuvo būtina.

„Emocinis pirkimas dažnai yra įprotis, todėl jo keitimas gali būti sudėtingas. Tai panašu į bandymą sumažinti saldumynų vartojimą – malonu, todėl sunku susivaldyti suvalgius vos vieną saldainį. Todėl verta sustoti ir paklausti savęs – kokia emocija mane verčia pirkti? Stresas, liūdesys, o gal euforija dėl šventinės atmosferos?“ – teigia banko atstovė.

Valdyti išlaidas gali padėti keli triukai

R. Narė pabrėžia, kad emocijomis paremtą vartojimą stipriai skatina ir socialiniai tinklai. Juose apstu įrašų, kuriuose žmonės dalijasi savo pirkiniais, išpopuliarėja konkretūs produktai. Tokie įrašai kartu su „FOMO“ (angl. Fear of missing out) – baimės kažką praleisti fenomenu – stiprina poreikio pirkti jausmą ir didina impulsyvaus pirkimo riziką. 

Jei emocinis apsipirkimas tampa problema, R. Narė pataria pradėti nuo biudžeto sudarymo – peržiūrėti savo išlaidas, suskirstyti jas į kategorijas ir nustatyti sumą, kuri gali būti skirta „maloniems pirkiniams“. 

„Svarbu nepersistengti ir nesukurti pernelyg griežto biudžeto, nes tai gali sukelti papildomą stresą. Neturėtumėte nueiti į kitą kraštutinumą ir visiškai atsisakyti apsipirkimo dėl malonumo, tačiau reikėtų nustatyti pinigų sumą, kurią galite išleisti“, – atkreipia dėmesį „Citadele“ banko ekspertė.

Pasak jos, lygiai taip pat svarbu išmokti suvokti savo emocijas. Jei apsipirkimas tampa emociniu atsaku į stresą, nuobodulį ar nerimą, verta skirti laiko savistabai – tai padeda aiškiau suprasti vidines motyvacijas ir priimti sąmoningesnius sprendimus.

„Taip pat nukreipti dėmesį nuo apsipirkimo gali padėti kitos veiklos. Išeikite pasivaikščioti, sutvarkykite namus ar spintą. Tai padeda išlaikyti dėmesį ir sumažinti emocinį impulsą pirkti. Jei pamatėte kažką, ką norite pirkti, atidėkite pirkimą 24 valandoms. Tai neleidžia priimti skubotų sprendimų, ir dažnai per tą laiką emocija atslūgsta“, – pataria R. Narė.

The post Emocinis pirkimas per išpardavimus: kada tai tampa problema ir kaip jį suvaldyti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.