Naudojasi ir sukčiai

Viešose vietose prieinami „Wi-Fi“ tinklai suteikia galimybę užsienyje nemokamai naudotis internetu ir pasitikrinti svarbią informaciją, pasidalinti kelionės įspūdžiais su artimaisiais. Vis dėlto, A. Lukošius įspėja, kad naudodamiesi šiais patogumais keliautojai tampa labiau pažeidžiami – jų duomenis gali pasisavinti ir nutekinti kibernetiniai nusikaltėliai.

„Nesvarbu, ar esate oro uoste, kavinėje, muziejuje ar bet kurioje kitoje viešoje vietoje, patogumas prisijungti prie interneto nenaudojant mobiliųjų duomenų gali būti labai patrauklus. Tačiau viešieji „Wi-Fi“ tinklai dažnai būna neapsaugoti galutiniu šifravimu – tarp jūsų įrenginio ir maršrutizatoriaus perduodami duomenys nėra saugūs. Dėl šifravimo trūkumo sukčiams lengviau perimti informaciją, pavyzdžiui, jūsų prisijungimo duomenis, banko kortelių numerius ir asmenines žinutes“, – įspėja A. Lukošius.

Anot eksperto, viena dažniausiai pasitaikančių grėsmių, susijusių su viešais „Wi-Fi“ tinklais yra vadinamosios MITM atakos (angl. „Man-in-the-middle“). Šios atakos metu įsilaužėlis atsiduria tarp įrenginio ir „Wi-Fi“ tinklo, todėl gali perimti ir net pakeisti perduodamus duomenis. Tai gali lemti neteisėtą prieigą prie užgrobto įrenginio paskyrų ir asmeninių duomenų vagystę.

„Įsilaužėliai taip pat gali naudotis viešaisiais „Wi-Fi“ tinklais kenkėjiškų programų platinimui. Sukčiai pasinaudoja tinklo saugumo spragomis arba apgaule priverčia naudotojus atsisiųsti kenkėjišką programinę įrangą, užmaskuodami ją kaip sistemos atnaujinimą ar tikrą programą. Įdiegta kenkėjiška programinė įranga gali vogti duomenis, stebėti jūsų veiklą ar net perimti prietaiso kontrolę“, – sako „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

Jis priduria, kad kibernetiniai nusikaltėliai taip pat gali sukurti netikrus „Wi-Fi“ prieigos taškus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo patikimi. Tokie prieigos taškai gali fiksuoti visus per juos perduodamus duomenis ir suteikti programišiams prieigą prie jūsų konfidencialios informacijos. Dažnai atskirti netikrą interneto prieigos tašką nuo tikro yra sudėtinga, todėl tai ypač klastinga grėsmė.

Yra saugesnių alternatyvų

Tad kaip keliaujant išlikti pasiekiamiems ir naršyti saugiai? A. Lukošius sako, kad alternatyvų iš tiesų yra. Visų pirma, jei norite naudotis vieša interneto prieiga, reikėtų naudoti virtualųjį privatųjį tinklą (VPN). VPN užšifruoja jūsų interneto ryšį, todėl įsilaužėliams daug sunkiau perimti jūsų duomenis. 

„Kai prisijungiate prie VPN, visas interneto srautas nukreipiamas per saugų serverį. Taip paslepiamas jūsų IP adresas ir užšifruojami siunčiami bei gaunami duomenys. Taip naudotis viešuoju „Wi-Fi“ yra saugiau. Vis dėlto, jei privalote naudotis viešuoju „Wi-Fi“, venkite jungtis prie jautrių paskyrų ar atlikti finansines operacijas. Šiuos veiksmus geriau daryti prisijungus prie saugaus ryšio“, – pataria A. Lukošius.

Pasak jo, saugiausia keliaujant naudotis savo asmeniniais mobiliaisiais duomenimis. Mobiliojo ryšio tinklai yra saugesni, nes juose duomenų perdavimui apsaugoti naudojamas šifravimas ir kitos saugumo priemonės. Be to, naudojant mobiliuosius duomenis, galima savo išmanųjį telefoną naudoti kaip asmeninį belaidžio ryšio prieigos tašką ir prie interneto jungtis keliuose įrenginiuose.

„Tele2“ Inovacijų ekspertas rekomenduoja imtis ir kitų saugumo priemonių – atnaujinti įrenginio programinę įrangą, jungiantis prie paskyrų naudoti dviejų žingsnių autentifikavimą, naršant internete lankytis tik „https“ adresą turinčiose svetainėse, nes jose naudojamas šifravimas.

A. Lukošius taip pat rekomenduoja apsvarstyti ir papildomus saugumo įrankius. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus pasiekti kenkėjiškus domenus klientai gali būti informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

The post Atsakė į keliautojams dažnai kylantį klausimą: kodėl negalima naudoti viešų „Wi-Fi“ tinklų? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pankevičius – retas svečias Lietuvoje. Didžiąją dalį savo laiko praleisdamas užsienyje, Danas sugebėjo aplankyti visas pasaulio valstybes, išskyrus vieną. Ir nors šiame kelyje jam teko susidurti su įvairiais sunkumais, vyras nenuleidžia rankų. Danas yra įsitikinęs, jog tikslas greitu metu bus pasiektas. O iki tol, jis privers ne vieną laidos žiūrovą aikčioti, pasakodamas savo nuotykius.

Į savo pirmąją kelionę Danas patraukė būdamas dvidešimties. Susižavėjęs kitų keliautojų įspūdžiais iš Azijos, pašnekovas su draugu įsigijo lėktuvo bilietus į vieną jos valstybių. „Tie bilietai buvo pigesni nei iki Pekino“, – tai, kas galutinai nulėmė pasirinkimą, atskleidė Danas.

Tačiau kelionė nesibaigė vos vienos valstybės aplankymu – pašnekovas su bendražygiu namo grįžo sausuma, taip paviešėdami ne vienoje šalyje. Keliautojas pasakos, kiek įdirbio ir pasiruošimo reikėjo, kad tais laikais nuodugniai susiplanuotų maršrutą.

„Dabar tos informacijos visur apstu. Jei tu pats nežinai, tuomet gali parašyti į keliautojų grupes ir gauti atsakymą“, – apie tai, kad kadaise tokių lengvinančių aplinkybių neturėjo, pasakojo jis.

Žinodami Dano patirtį, nenustebsime, kad pirmoji kelionė „alkio“ nenumalšino. Grįžęs į namus, jis vos po dviejų mėnesių iškeliavo vėl. Šįkart – į Indiją. „Ir taip niekada nebesustojau“, – su šypsena kalbėjo vyras.

Tačiau kelionės – ne vien įstabūs gamtos vaizdai, bet ir žmonės, kurių požiūris į buitį mums gali pasirodyti kiek neįprastas. Kelionių metu, vyrui teko susipažinti su įvairiausiomis tradicijomis, kurios ne tik radikaliai skiriasi nuo mums priimtinų, bet ir gali šokiruoti ne vieną klausytoją. Laidoje keliautojas paminės jam atmintyje įsirėžusius papročius bei papasakos, ką pats buvo pasiryžęs išbandyti.

Pastarąjį dešimtmetį Danas savo kelionėmis koncentruojasi į Afriką. Viena įdomiausių patirčių, keliaujant po šio žemyno šalis, yra nakvynės. Nors miestuose galima rasti motelių, o kaimuose – bent jau saugią teritoriją pasistatyti palapinei, laukinė gamta ne visada sutinka svetingai. Laidoje Danas papasakos, su kokiais iššūkiais yra tekę susidurti bei kaip sprendžia nakvynės problemas džiunglėse, kur knibždėte knibžda pavojingų gyvių.

„Kuo atokiau, kuo sunkiau pasiekiamos vietos, tuo geriau pamatai tą tikrąjį gyvenimą“, – apie naujovių nepaveiktą pasaulį bei sau keliamus iššūkius kalbėjo pašnekovas.

Daug laiko skirdamas kelionėms, jis užsibrėžia sau pačių neįtikėtiniausių tikslų. Būtent taip jo išvykos tampa dar įdomesnės.

Tiesa, šalia nepamirštamų įspūdžių, nuolatos tyko ir pavojai. Vyrui ne kartą teko keliauti po karo alinamas šalis, tačiau pašnekovas pripažins, kad su laiku ta baimė „nusidėvi“. Be karo agresijos gali užklupti ir priešiškai nusiteikusi gamta. Danui asmeniškai teko patirti, ką reiškia susirgti įvairiomis, svečiuose kraštuose paplitusiomis infekcijomis. „Blogiausia tai, kad tu, keliaudamas atokiose vietose, negausi medicininės pagalbos“, – apie nemalonias patirtis dalinosi jis.

Tikriausiai daugeliui kiltų klausimas, kaip galima suspėti aplankyti tokią gausybę valstybių? Danas laidoje atskleis, kiek laiko per metus praleidžia Lietuvoje, ir kiek – užsienyje. Ką apie tai mano jo artimieji ir kaip jam pavyko suderinti tolimas išvykas gimus dukrai? „Grįžtu pasikeisti paso, aplankyti artimuosius ar sušlubavus sveikatai“, – atviravo pašnekovas.

Danas yra aplankęs visas pasaulio valstybes, išskyrus vieną, kuriai reikalingą vizą pavyko gauti tik neseniai. Tačiau keliautojas sako tikslingai skaičių nesivaikęs – po šalis keliavo vedinas smalsumo, noro pažinto, o ne užbraukti dar vieną valstybę sąraše.

Tačiau pernai, pamatęs, kiek nedaug trūksta, nusprendė pabandyti aplankyti visas iki paskutinės. „Galvojau, galbūt reikia tada tikslingai imti ir pabandyti apkeliauti visas pasaulio valstybes“, – šypsojosi pašnekovas.

The post Liko vos viena šalis, ir keliautojas D. Pankevičius bus išnaršęs visą pasaulį appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Nesijaudinkite dėl užsienio kalbų

Kas seka Orijaus nuotykius kelionėse, gali pastebėti, kad ne visos kelionės būna itin sklandžios, bet visos – pilnos šiltų ir linksmų pokalbių.

„Mano pagrindinis patarimas keliaujantiems žmonėms yra niekada nesijaudinti dėl kalbų. Žmonės dažnai bijo keliauti į užsienį, jei negeba susikalbėti ten šnekama kalba. Juk nuolat keliaudamas po pasaulį tikrai nemoku visų kalbų, kartais nežinau net pagrindinių tos šalies, kurioje esu, kalbos frazių“, – tikina Orijus.

Pasak jo, svarbiausia pasaulyje kalba yra šypsena ir gestai – jei nepasimeti, gestikuliuoji, susikalbėsi net nemokėdamas vietinės kalbos. Tiesa, turint telefoną ir pasitelkiant inovatyvias funkcijas susišnekėti tampa dar paprasčiau.

Orijus pasakoja, kad viešint Zanzibare, jam teko važiuoti taksi su vairuotoju, kuris nemokėjo nė vieno žodžio anglų kalba.

„Naudodamasis tiesioginio vertimo funkcija savo „Galaxy S24 Ultra” telefone, sugebėjau susikalbėti su vairuotoju, kuris nemokėjo nė „labas“ pasakyti angliškai. Kai jis kalbėjo savo vietine kalba, telefone įdiegta DI vertėjo funkcija visą jo šneką esamuoju laiku išversdavo man suprantama kalba. Tai labai patogu būtent tokiose situacijose“, – teigia populiarus keliautojas.

Orijaus nuomone, visi įsitikinimai ir baimės keliauti nemokant tam tikros užsienio kalbos yra visai nepagrįstos.

„Nebijokit pasijuokti, šypsokitės, naudokitės vertimo technologijomis ir kalbos barjerų net nepajusite“, – pataria jis.

Dirbtinis intelektas gali padėti net Zanzibaro žuvies turguje

Šiuo metu pirmą kartą su nauju savo telefonu Orijus keliauja po Zanzibarą ir jo dirbtinio intelekto funkcijas jau išbandė keliose situacijose.

„Kai lankiausi žuvies turguje, vietiniai gyventojai savo kalba bandė man paaiškinti, kokią žuvį aš matau. Kaip galite nuspėti – jiems nepavyko. Aš, pasinaudojęs paieškos apibraukiant funkcija, per akimirką išsiaiškinau ne tik, kokia žuvis tai buvo, bet dar radau ir įvairiausių receptų, kaip ją skaniai pasigaminti“, – pasakoja keliautojas.

Orijus sako, kad šios funkcijos pagalba galima atrasti informaciją apie kone kiekvieną sudominusį objektą, nuo maisto produktų, iki drabužių, aksesuarų ar interjero detalių.

„Toje pačioje kelionėje sutikome vyriškį su įdomiais raštuotais drabužiais, kurie mane labai sudomino. Per kelias sekundes dirbtinio intelekto pagalba išsiaiškinau, jog tai masajų genties tradiciniai rūbai ir atradau įvairias internetines parduotuves, kuriose galima įsigyti šiais raštais padabintų drabužių“, – pasakoja Orijus.

Akimirkas fiksuokite ne tik akimis

Žymus keliautojas atskleidžia, kad savo telefono nuotraukų galerijoje turi įspūdingą kolekciją – 614 tūkstančių nuotraukų.

„Aš dievinu fotografuoti, mėgstu peržiūrėti įamžintus kadrus ir prisiminti savo nuotykius keliaujant. Kadangi keliauju daug, tikriausiai didžiąją dalį kelionių užmirščiau – o nuotraukos man padeda prisiminti tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, kavinių pavadinimai“, – sako jis.

Kalbant apie nuotraukų redagavimą, Orijus sako, kad jas koreguoja tik tais atvejais, kai kas nors įlenda ir sugadina gražų kadrą – „Galaxy AI“ bet kokį objektą gali lengvai pašalinti iš nuotraukos.

„Šios funkcijos labai laukiau ir ji buvo pirmoji, kurią išbandžiau vos gavęs naująjį telefoną. O įvairiais pagražinimais, veido ar pilvo patempimais, aš neužsiimu“, – pasakoja jis.

Trys Orijaus patarimai, kurie padės patirti vietinę kultūrą

Keliautojas dalijasi trimis pagrindinėmis taisyklėmis, kuriomis vadovaujasi savo kelionių metu.

Skirkite dėmesio viešbučių pasirinkimui. „Kelionėje įprastai keičiu viešbučius bent keletą kartų, net jei gyvenu tam pačiam mieste, pavyzdžiui, Niujorke. Gyvenu viename rajone, vėliau persikeliu į kardinaliai kitokį. Ir tam, kad galėtumėte pasimėgauti viešbučio patirtimi, tikrai nereikia didelio biudžeto – unikalių viešbučių būna įvairiausių, pavyzdžiui, kapsulės viešbutyje Japonijoje nakvynė kainuoja tik 20 eurų, o patirtis – neįkainojama“, – pasakoja Orijus.

Tyrinėkite ne tik miesto centrą, bet ir labiau nutolusius mikrorajonus. „Jei kalbame apie egzotiškus kraštus – tarkime, Tailandą, ten vietinė kultūra iš esmės jaučiama visur, kadangi mums viskas svetima, nematyta ir skirtinga. O keliaujant po Europos miestus, visada rekomenduoju ne tik aplankyti miesto centrą ir labiausiai lankytinus objektus, bet ir apkeliauti labiau nuo miesto centro nutolusius mikrorajonus“, – pataria keliautojas.

Atvirai bendraukite, nesvarbu, kurioje šalyje bebūtumėte. „Pasikartosiu dar kartą, bet visiems keliaujantiems patariu nebijoti šnekėti su vietiniais gyventojais ir išmokti pasijuokti iš netikėtų situacijų – taip gimsta patys įdomiausi kelionių nuotykiai“, – tikina Orijus.

The post Keliautojas Orijus Gasanovas pataria, kaip suplanuoti nepamirštamą kelionę bei geriau pažinti vietinę kultūrą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Jei A. Valujevičiui pavyktų įveikti šią kelionę, jis taptų pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje. Atlantu jis vienas, be palydos, irkluoja po 14 valandų per parą. Tiesa, pirmąsias kelionės dienas A. Valujevičiui sutrikdė jūrligė – neigiamai organizmą veikianti būsena, kuri atsiranda dėl bangų supamos valties ar laivo. Keliautojas pasakoja, kad pirmą kelionės rytą jį kamavo jūros liga, vyrą pykino, jis vėmė. Vis dėlto šiuo metu keliautojas jokių jūrligės simptomų nejaučia. Pirmosiomis kelionės dienomis vyro laukė ir daugiau iššūkių. Vienas iš jų – priešpriešinis vėjas. Iš pradžių nedidelis, bet vis tiek nešantis nepalankiai atgal į Ispaniją, su kuriuo keliautojas kovojo irkluodamas 1,5 mazgo (2,77 km/h) greičiu ir lėtai judėjo į priekį, tačiau vėliau reikalai suprastėjo.

Po dviejų savaičių kelionės A. Valujevičius pasidalijo ir pirmuoju vaizdo įrašu iš Atlanto vandenyno. Jis kaipmat sulaukė daug dėmesio iš sekančiųjų A. Valujevičiaus kelionę per Atlantą.

„Esu savo „namuose“ šiaurės Atlanto vandenyne. Darau pertraukėlę, nes ką tik irklavau 4 valandas be sustojimo. Laikausi maždaug 230 laipsnių kurso ir stengiuosi kuo greičiau atsidurti prie Kanarų. Ten bus geresnis vėjas ir galėsiu greičiau keliauti. Dar nežinau, ar plauksiu tarp salų, ar aplink jas – viskas priklausys nuo vėjo“, – vaizdo įraše kalba keliautojas.

Ypatinga kelionės bus užfiksuota dokumentiniame filme

Rekordinį plaukimą per Atlanto vandenyną A.Valujavičius užfiksuos vaizdo kameromis, o iš sukauptos medžiagos, jam grįžus į Lietuvą, bus pradėti dokumentinio filmo kūrimo darbai. Dokumentinio filmo premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausio mėn. Prie šio filmo kūrimo, o kartu ir kelionės įgyvendinimo, prisidėti finansiškai gali kiekvienas norintis keliautojo „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ paskyrose nurodytais būdais. Atsidėkodamas už indėlį, A.Valujavičius ant „Lituanica“ valties užrašys kiekvieno prisidėjusio vardą ir pirmąją pavardės raidę.

The post Per Atlantą plaukiantis Aurimas Valujavičius pasidalino pirmaisiais vaizdais iš vandenyno appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.