Antibiotikų vartojimas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės papildo mitybą probiotikais, tačiau tai toli gražu ne vienintelis atvejis, kai jų gali prireikti. Probiotikai, dar vadinami gerosiomis bakterijomis, padeda palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, nuo kurios priklauso ne tik virškinimas, bet ir bendra savijauta. „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė pasakoja, kokie požymiai gali išduoti sutrikusią žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir kaip ją atkurti.
„Žarnyne gyvenančių mikroorganizmų pusiausvyrai įtaką daro ne tik ligos ar vartojami vaistai. Ją veikia nevisavertė mityba, kurioje gausu labai perdirbtų produktų bei pridėtinio cukraus, o skaidulų turtingų produktų vartojama nepakankamai. Mikrobiotą taip pat gali išbalansuoti nuolatinis stresas, miego trūkumas, žalingi įpročiai ar net intensyvus gyvenimo tempas. Todėl rūpinimasis gerųjų bakterijų balansu neturėtų apsiriboti tik laikotarpiu, kai tenka vartoti antibiotikus”, – sako vaistininkė.
Probiotikų nauda – labai plati
A. Krušnienės teigimu, žarnyno mikrobiota kasdien atlieka daugybę organizmui svarbių funkcijų. Ji padeda skaidyti maistą, pasisavinti tam tikras maistines medžiagas, dalyvauja vitaminų sintezėje ir saugo organizmą nuo įvairių žalingų bakterijų poveikio.
„Žarnynas dažnai vadinamas vienu svarbiausių imuninės sistemos centrų. Dėl to sutrikusi gerųjų bakterijų pusiausvyra gali būti susijusi ne tik su virškinimo negalavimais, bet ir su bendra savijauta. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama ir apie tai, kaip mikrobiota gali būti susijusi su nuotaika, streso reakcijomis ar miego kokybe”, – pasakoja vaistininkė.
Pasak jos, probiotikai dažniausiai siejami su antibiotikų vartojimu neatsitiktinai. Antibiotikai naikina ne tik ligą sukėlusias bakterijas, bet ir dalį naudingųjų mikroorganizmų, todėl gydymo metu arba po jo gali pasireikšti viduriavimas, pilvo pūtimas ar kiti virškinimo sutrikimai. Dėl šios priežasties probiotikai dažnai rekomenduojami siekiant palaikyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir sumažinti su antibiotikų vartojimu susijusių virškinimo sutrikimų riziką.
„Probiotikai taip pat gali būti naudingi susiduriant su pasikartojančiais virškinimo sistemos negalavimais, pavyzdžiui, pilvo pūtimu, diskomfortu ar dirgliosios žarnos sindromui būdingais simptomais. Probiotikai gali padėti palaikyti žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą ir pasikeitus mitybos įpročiams, kelionių metu ar po žarnyno infekcijų”, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Svarbi skaidulomis praturtinta mityba
Pasak vaistininkės, svarbiausią vaidmenį rūpinantis žarnyno mikrobiota atlieka kasdienė mityba. Gerųjų bakterijų natūraliai yra fermentuotuose produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, kimči, kombuča ar kai kurie sojų produktai. Pavyzdžiui, 200 g jogurto porcijoje gali būti nuo 1 iki 6 milijardų gerųjų bakterijų kolonijų vienetų, o stiklinėje kefyro – net iki 60 milijardų.
„Mikrobiotai palankus mitybos racionas turėtų būti turtingas skaidulų, kurių gausu daržovėse, vaisiuose, ankštinėse kultūrose ir viso grūdo produktuose. Jei kasdien valgome daug perdirbto maisto, cukraus, o vaisių ir daržovių racione trūksta, mikrobiotos pusiausvyrą išlaikyti tampa kur kas sudėtingiau”, – sako A. Krušnienė.
Anot jos, žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai svarbūs ne tik probiotikai, bet ir prebiotikai – maistinės skaidulos, kurios tampa maistu gerosioms bakterijoms. Jų gausu tokiuose produktuose kaip svogūnai, česnakai, smidrai ir ankštinės kultūros. Žarnyno mikroflorą teigiamai veikia ir alyvuogių aliejus, riebi žuvis, kiaušiniai, todėl šie produktai turėtų būti reguliariai įtraukiami į mitybos racioną. Taip pat svarbu vartoti pakankamai vandens, nes hidratacija yra būtina sklandžiam virškinimui ir audinių detoksikacijai.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis probiotikus?
Nors gerųjų bakterijų pirmiausia rekomenduojama gauti su maistu, ne visada tai pavyksta dėl mitybos įpročių, gyvenimo tempo ar kitų priežasčių. Tuomet mityba neretai papildoma probiotikų maisto papildais. Kadangi jų pasirinkimas yra labai platus, svarbu žinoti, kaip įvertinti etiketėje pateikiamą informaciją ir į kokius kriterijus atkreipti dėmesį renkantis produktą.
Pasak vaistininkės A. Krušnienės, vienas svarbiausių kriterijų yra bakterijų kiekis ir įvairovė. Rekomenduojama probiotikų paros dozė yra 10 milijardų bakterijų kolonijas sudarančių vienetų (KSV), tačiau sutrikus sveikatai, didesnės dozės gali turėti didesnę naudą. Svarbu ir skirtingos bakterijų padermės, todėl dažnai pasirenkami produktai, kuriuose derinamos kelios bakterijų rūšys, tokios kaip laktobakterijos ar bifidobakterijos,
„Ne mažiau svarbus ir bakterijų atsparumas skrandžio rūgštims. Kad probiotikai būtų veiksmingi, bakterijos turi išgyventi rūgščioje skrandžio aplinkoje ir pasiekti žarnyną. Dėl to kai kuriuose produktuose naudojamos specialios technologijos, padedančios apsaugoti bakterijas nuo skrandžio rūgšties poveikio. Renkantis taip pat verta atsižvelgti į vartojimo patogumą, nes probiotikai gali būti įvairių formų – kapsulių, miltelių, kramtomųjų tablečių ar guminukų pavidalu”, – teigia ji.
Net ir vartojant probiotikus papildų forma, svarbu nepamiršti, kad jų poveikis bus veiksmingesnis kartu laikantis mikrobiotai palankios mitybos, kurioje gausu skaidulinių medžiagų. Prie palankios žarnyno mikrobiotos būklės gali prisidėti ir reguliarus fizinis aktyvumas. Tyrimai rodo, kad aktyvus gyvenimo būdas siejamas su didesne mikroorganizmų įvairove žarnyne, todėl geriausių rezultatų padeda pasiekti ne viena priemonė, o kasdienių sveikatai palankių įpročių visuma.
