Kodėl ši pasaka tokia populiari?

„Rengdamasis žalčio rolei, mąsčiau, kodėl pasaka apie Eglę žalčių karalienę Lietuvoje tapo tokia populiari ir visų mylima. Ir supratau: kiekvienas galime rasti ten dalykų, kurie yra nutikę mūsų gyvenimuose. Meilė, kuri nepaiso skirtumų, sauganti šeimos ranka ir vidiniai jos nesutarimai, išdavystė, pavydas, vaikų auklėjimo būdai, tradicijos, papročiai, kitoniškumo baimė, pasiaukojimas – viskas toje istorijoje užkoduota. Aš tik vieno niekaip nesuprantu: kodėl Žilvinas-žaltys toks tarsi atsiribojęs nuo savo šeimos? Juk, kai norėjo žmonos, tai, pagal legendą, krūvos žalčių į Eglės kiemą karietomis važiavo. O kai Eglė su vaikais vėliau ten pat susidūrė su broliu gąsdinimu ir net smurtu, kur buvo tie žalčiai? Nežinau, gal ten buvo kokios rimtos priežastys, kodėl jie Eglės ir vaikų negynė, gal čia etnologai geriau išaiškintų, bet man asmeniškai atrodo, kad savo šeimą reikia ginti nagais-dantimis, o ne palikti patiems kapanotis krizinėje situacijoje”,  –  sako pagrindinio vyriško vaidmens atlikėjas Jeronimas Milius.

Žinomi Lietuvos aktoriai, atlikėjai

Pagrindinį moterišką vaidmenį miuzikle atlieka Aistė Smilgevičiūtė, ji – ir kūrinio libreto autorė. Muzikos autorius – Rokas Radzevičius. Taip pat scenoje išvysite: Nedą Malūnavičiūtę (Gegutė), Vladą Kovaliovą (Eglės brolis), Kariną Krysko (Eglės sesė), Tadą Juodsnukį (Žalčio brolis), Teresę Andrijauskaitę/Mildą Andrijauskaitę (Jūros laumė), Eglės vaikus ir šokėjų trupę.

Nuostabaus grožio miuziklo „Eglė žalčių karalienė“ muzika nuo pat pirmų akimirkų užburia žiūrovą, įtraukia į magišką mitų ir pasakų pasaulį, kuriame kiekvienas atpažins klasika tapusią legendą ir atras naujų motyvų, kurie ryškiai atsispindi tautosakoje.

„Eglės žalčių karalienės“ istorija – daugiaprasmė ir daugialypė. Joje užkoduoti visi pagrindiniai žmogiškieji jausmai, dvasinės dilemos, kasdieniai teisingi bei klaidingi pasirinkimai.

Miuziklo „Eglė žalčių karalienė“ parodymai: 12 06 – Klaipėdoje, Žvejų rūmuose, 12 14 – Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, 12 17 – Alytaus kultūros centre, 12 20 – Marijampolės kultūros centre, 12 28 – Palangos koncertų salėje, 01 04  –  Kauno sporto halėje, 01 09 – Mažeikių kultūros centre,  01 11 – Šiauliuose, koncertų salėje „Saulė“.

The post Žaltį miuzikle įkūnijantis Jeronimas Milius: vieno dalyko toje istorijoje nesuprantu appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Per 100 atlikėjų

Scenoje matysime per 100 atlikėjų, įspūdingus šviesos efektus, o didžiuliame ekrane – nemirtingąją „Velnio nuotaką“. Lietuvos kino centro (LKC) iniciatyva filmas yra suskaitmenintas ir restauruotas 4K raiška, jį lydės gyvai atliekama genialioji Viačeslavo Ganelino muzika ir nuostabūs Sigito Gedos tekstai, tad žiūrovų laukia didžiulė puokštė nepakartojamų įspūdžių ir emocijų.

Pasirodymai įvyks: lapkričio 29 d. – „Kalnapilio“ arenoje, Panevėžyje; gruodžio 6 d. – „Žalgirio“ arenoje, Kaune; gruodžio 13 d. – „Švyturio“ arenoje, Klaipėdoje  ir gruodžio 20 d. – „Šiaulių“ arenoje, Šiauliuose.

Jurgos arija

1974 metų muzikinis kino filmas „Velnio nuotaka“, sukurtas Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ motyvais, jau seniai yra tapęs Lietuvos kino klasika ir mylimas jau ne vienos kartos žiūrovų. Filmo scenarijaus autoriai – Arūnas Žebriūnas ir Sigitas Geda, kompozitorius – Viačeslavas Ganelinas, režisierius – Arūnas Žebriūnas, operatorius – Algimantas Mockus, dailininkė – Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, choreografas – Adomas Gineitis. Pagrindiniuose vaidmenyse: Jurga ir Marcelė – Vaiva Mainelytė (dainavo Asta Chomentauskienė), Girdvainis – Regimantas Adomaitis (dainavo Vytautas Kernagis), Pinčiukas – Gediminas Girdvainis (dainavo Jonas Rupša), Uršulė – Regina Varnaitė (dainavo Birutė Dambrauskaitė), Baltaragis – Vasilijus Simčičius (dainavo Viktoras Malinauskas), Raupys – Bronius Babkauskas, piršlys Anupras – Juozas Meškauskas (abi partijas dainavo Alfonsas Vaškevičius).

Keturios sukaktys

2025 metai neatsitiktinai pasirinkti šio didžiojo areninio projekto įgyvendinimui, nes būtent šiemet minime net keturias svarbias sukaktis, susijusias su „Velnio nuotaka“. Tai – 120-osios maištingos dvasinės prigimties kūrėjo, rašytojo Kazio Borutos (1905 – 1965) gimimo metinės, o jo žymiausiam kūriniui – romanui „Baltaragio malūnas“ (1945) sukanka 80 metų. Taip pat šiemet minime mūsų kino klasiko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, režisieriaus Arūno Žebriūno (1930 – 2013) 95-ąsias gimimo metines. Ir dar vienas svarbus jubiliejus – visus šiuos metus savo 80-metį mini miuziklo „Velnio nuotakos“ muzikos autorius, pianistas ir kompozitorius Viačeslavas Ganelinas.

Štai kaip taikliai apie „Velnio nuotaką“ yra pasakęs kino kritikas Saulius Macaitis: „Tai vienas populiariausių ir savičiausių lietuvių filmų. Rinkdamasis ekranizuoti nacionalinės literatūros legendą, A. Žebriūnas daug rizikavo. Pasirinkęs visiškai sąlyginę miuziklo arba roko operos formą, autorius ir pernelyg nenutolo nuo knygos, ir sukūrė visai originalų, pirmiausia kinematografinį kūrinį. Ryškus ir raiškus folklorinis (tiesa, įžūliai modernizuotas) reginys, kurio varomoji jėga – pagavi V. Ganelino muzika, realizuotas smagiai atsipalaidavus. Griaunanti ankstesnių filmų įtvirtintą legendą apie niūrų lietuvio būdą, „Velnio nuotaka“ imponuoja linksma dinamika ir lieka stovėti skyriumi visame Lietuvos kinematografe“.

The post Žiemą didžiausiose šalies arenose atgims legendinis kino miuziklas „Velnio nuotaka“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.