1. Oda – moderni klasika pavasariui

Oda jau seniai nebėra skirta tik rudeniui ar žiemai. Pavasarį ji grįžta lengvesnė, švelnesnė ir universalesnė. Vietoje sunkių odinių paltų dominuoja lengvos odinės striukės, švarkai, sijonai ar net suknelės.

Kodėl oda tinka pavasariui:

• saugo nuo vėjo ir vėsesnių rytų,
• suteikia įvaizdžiui struktūros ir charakterio,
• lengvai derinama su lengvais audiniais – medvilne ar linu.

Šį sezoną ypač madingi rudi, smėlio, pieno baltumo ir švelniai juodi odos atspalviai, kurie atrodo švelniau ir labiau pavasariškai nei klasikinė juoda.

2. Džinsas – patikimas pavasario pagrindas

Džinsas – audinys, kuris niekada neišeina iš mados, tačiau kiekvieną pavasarį jis įgauna naujų formų. Šį sezoną ypač aktualūs platesni siluetai, minkštesnės tekstūros ir šviesesni atspalviai.

Džinso stiprybės:

• tinka tiek kasdieniams, tiek tvarkingesniems deriniams,
• lengvai derinamas su oda, linu ir trikotažu,
• praktiškas ir ilgaamžis.

Pavasarį verta rinktis ne tik džinsus, bet ir džinsines sukneles, švarkus ar marškinius, kurie puikiai tinka sluoksniavimui ir leidžia kurti įvairius derinius be didelių pastangų.

3. Linas – natūralus pavasario lengvumas

Linas – tikras pavasario ir artėjančios vasaros simbolis. Tai audinys, kuris leidžia odai kvėpuoti, suteikia įvaizdžiui natūralumo ir ramybės pojūtį. Pavasarį linas dažniausiai pasirodo švelnesnių formų ir sluoksniuojamas su šiltesniais audiniais.

Kodėl linas vertas vietos garderobe:

• natūralus ir malonus kūnui,
• puikiai tinka šiltesnėms pavasario dienoms,
• suteikia įvaizdžiui atsipalaidavimo ir švaros.

Šį sezoną populiarūs natūralūs lino atspalviai – smėlio, pieno, pilkšvi, alyvuogių tonai. Jie lengvai derinami su džinsu ar oda, sukuriant subalansuotą, šiuolaikišką įvaizdį.

Kaip derinti šiuos audinius tarpusavyje?

Vienas didžiausių šio pavasario mados privalumų – laisvė derinti skirtingas tekstūras tarpusavyje, kuriant gyvus, šiuolaikiškus ir neperkrautus įvaizdžius. Oda, džinsas ir linas puikiai papildo vienas kitą, nes kiekvienas atlieka skirtingą vaidmenį bendrame derinyje.

Oda + linas – kontrastų dermė. Odinė striukė ar švarkas suteikia įvaizdžiui struktūros ir šiek tiek griežtumo, o lininės kelnės ar sijonas įneša lengvumo ir natūralumo. Tai ypač tinkamas derinys permainingam pavasario orui, kai rytais dar vėsu, o dieną norisi lengvesnių audinių. Rekomenduojama rinktis švelnesnius odos atspalvius – smėlio, rudos ar pieno baltumo, kurie gražiai susilieja su natūraliomis lino spalvomis.

Džinsas + oda – miesto klasika. Džinsai su lengvu odiniu švarku ar striuke sukuria tvirtą, pasitikėjimą savimi spinduliuojantį įvaizdį. Šis derinys puikiai tinka kasdienai, tačiau atrodo pakankamai tvarkingai ir vakaro planams. Pavasarį verta rinktis šviesesnį džinsą ir minkštesnę, plonesnę odą – taip įvaizdis išlieka lengvas ir neperkrautas.

Džinsas + linas – patogumas ir natūralumas. Lininė suknelė ar palaidinė, derinama su džinsine striuke, yra vienas universaliausių pavasario sprendimų. Džinsas suteikia struktūros, o linas – laisvumo. Tai puikus pasirinkimas kasdienai, kelionėms ar savaitgalio išvykoms.

Norint išlaikyti harmoniją, svarbu laikytis balanso principo: jei vienas audinys yra struktūruotas ir ryškesnis, kitas turėtų būti paprastesnis ir natūralesnis. Taip pat verta vengti per daug skirtingų faktūrų viename derinyje – pakanka dviejų, kad įvaizdis atrodytų apgalvotas.

Pavasarį audinių derinimas tampa ne taisyklių laikymusi, o galimybe žaisti kontrastais. Oda, džinsas ir linas leidžia kurti stilingus derinius, kurie prisitaiko prie kasdienio gyvenimo tempo ir išlieka aktualūs visą sezoną.

The post Oda, džinsas, linas: pavasario audinių TOP 3 appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas yra nušalimas ir kodėl jis atsiranda?

Nušalimas – tai odos ir gilesnių audinių pažeidimas dėl šalčio poveikio. Jis dažniausiai pasireiškia tuomet, kai ilgą laiką būnama lauke esant:

• žemai temperatūrai,
• didelei drėgmei,
• stipriam vėjui.

Rizika ypač išauga vilkint plonus ar drėgnus drabužius, taip pat ilgai nejudant. Dažniausiai nušąla veidas, ausys, rankos ir pėdos – tos kūno vietos, kurios prasčiausiai apsaugotos nuo šalčio.

Nušalimo požymiai, kurių negalima ignoruoti

Pasak gydytojo, labai svarbu laiku atpažinti pirmuosius nušalimo signalus. Jie gali būti šie:

• nejautrumas, stingimas,
• odos pabalimas arba paraudimas,
• tinimas, pūslių atsiradimas,
• kieta, vašką primenanti oda.

Pastebėjus šiuos požymius, būtina nedelsti – kuo greičiau suteikta pagalba gali apsaugoti nuo rimtesnių komplikacijų.

Pirmoji pagalba nušalus

Jei įtariate nušalimą, svarbu elgtis teisingai. Gydytojas Remigijus Mincė rekomenduoja:

• šildyti pažeistą vietą kūno šiluma – delnais, pažastyse, prisiglaudus,
• nuimti ar atlaisvinti veržiančius drabužius, uždengti pažeistą vietą sausa medžiaga,
• pamerkti į kambario temperatūros vandenį (ne karštą),
• duoti šiltų gėrimų,
• organizuoti gabenimą į gydymo įstaigą, ypač jei nušalimas stiprus.

Svarbu žinoti: negalima trinti nušalusios vietos sniegu ar šiurkščiais audiniais, nes tai gali dar labiau pažeisti audinius.

Kaip išvengti nušalimo?

Prevencija – pati veiksmingiausia apsauga. Gydytojas pataria laikytis kelių paprastų, bet labai svarbių taisyklių:

• rengtis šiltais, sluoksniuojamais drabužiais,
• dėvėti kepurę, šaliką, kumštines pirštines,
• vengti drėgmės, nesuprakaituoti,
• avėti laisvus, šiltus batus,
• judėti ir lauke būti kuo trumpiau,
• valgyti kaloringą maistą ir gerti šiltus gėrimus.

Gydytojo patarimas

Nušalimas dažnai prasideda nepastebimai, todėl neignoruokite net menkiausių simptomų. Tinkama apranga, atidumas savo savijautai ir greita reakcija gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų.

The post Gydytojas ortopedas-traumatologas Remigijus Mincė atskleidė, kaip apsisaugoti nuo šalčių appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Švelnumas ir stiprybė

Kolekcija subtiliai derina švelnumą su stiprybe, pagarbą tradicijoms su maištingumu. Drabužių siluetai ir formos kviečia drąsiai eksperimentuoti, atrandant savitą interpretacijos formą. Kolekciją sudaro klasikiniai stiliaus objektai, tarp kurių galima rasti klasikinį rudos spalvos languotą paltą su prailgintu kaklu, elegantišką juodą švarką bei plačias juodos spalvos kelnes, kuriančias skulptūrišką masyvumą.

Tarp kitų išskirtinių dizaino objektų – dažyta džinsinė striukė ir denimo komplektas, juoda suknelė trumpomis rankovėmis bei atvira pečių liniją, ruda languota suknelė pūstomis rankovėmis bei universali klostuota suknelė.

Vilna, oda, medvilnė, alpakos ir moheros mišinio audinys

Kuriant kolekciją naudota vilna, oda, medvilnė, alpakos ir moheros mišinio audinys. Spalvų paletė klasikinę juodą, rudą, pilką ir baltą spalvas derina su bordo, cukraus vatos rožine, pistacijų žalia, švelnia citrusų geltona ir turkio spalvomis. Siurrealistiniai gėlių raštai iliustruoja chrizantemų motyvus. Aksesuarų linijoje dominuoja žaismingumas. Jis perteikiamas pasitelkiant pagalvės imitacija tampančią bordo spalvos rankinę, deimanto formą atkartojančius aukštakulnius batelius ar ryškiu akcentu tampančius juvelyrikos objektus.

„Ekscentriška „H&M Studio SS26“ kolekcijos mūza yra itin kontrastinga asmenybė. Ji švelni, drąsi, žaisminga ir su savo įvaizdžiais transliuoja savo individualumą. Ši kolekcija puikiai atspindi šį kontrastingumą, tad joje vietą randa tiek denimo elementai, švelnios spalvos, subtilios suknelės, tiek ir itin ekscentriški stiliaus objektai“, – pasakoja „H&M“ moterų dizaino linijos vadovė bei kūrybos patarėja Ann-Sofie Johansson.

The post „H&M Studio SS26“: individualumas ir ekscentriškumo dvasia appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Veido masažas – natūralus odos atjauninimas

Veido masažas laikomas viena veiksmingiausių natūralių priemonių kovoje su raukšlėmis, nes veikia ne tik odos paviršių, bet ir gilesnius sluoksnius. Masažo metu suaktyvinama kraujotaka, todėl oda geriau aprūpinama deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Tai padeda ląstelėms atsinaujinti greičiau, o veido spalva tampa skaistesnė ir tolygesnė.

Dar viena svarbi nauda – kolageno ir elastino gamybos skatinimas. Būtent šios medžiagos atsakingos už odos stangrumą ir elastingumą, kurie su amžiumi natūraliai mažėja. Reguliarus masažas taip pat atpalaiduoja pertemptus veido raumenis, ypač kaktos, tarpakių ir žandikaulio srityse. Dažnai raukšlės formuojasi ne tik dėl odos senėjimo, bet ir dėl nuolatinės raumenų įtampos.

Masažas ypač naudingas kaktos, akių, nosies–lūpų bei žandikaulio zonose – ten, kur mimikos raukšlės atsiranda anksčiausiai. Atliekant masažą svarbu naudoti aliejų, serumą ar kremą, kad judesiai būtų švelnūs ir netraumuotų odos.

Rezultatas: oda tampa skaistesnė, sumažėja paburkimas, o mimikos raukšlės atrodo švelnesnės ir mažiau ryškios.

2. Veido mankšta (face yoga) – raumenims, kurie laiko odą

Veido oda laikosi ant raumenų „karkaso“, tačiau su amžiumi šie raumenys silpnėja. Dėl to veidas praranda stangrumą, atsiranda suglebimas ir gilesnės raukšlės. Veido mankšta veikia būtent šią problemos priežastį – stiprina veido raumenis iš vidaus.

Reguliariai atliekami pratimai padeda:

• sustiprinti raumenis, kurie palaiko odą,
• pagerinti veido kontūrus,
• sumažinti skruostų, smakro ir kaklo suglebimą,
• vizualiai sumažinti raukšlių gylį.

Veido mankšta dažniausiai apima kaktos, skruostų, lūpų ir kaklo zonas. Užtenka 5–10 minučių per dieną, tačiau labai svarbu pratimus atlikti taisyklingai, neskubant ir nepertempiant odos. Geriausia juos derinti su lengvu masažu arba atlikti prieš vakarinę odos priežiūrą.

Rezultatas: stangresnė oda, ryškesni veido kontūrai, veidas atrodo pailsėjęs ir gyvybingesnis.

Veido joga. Kas ją išrado?

Veido joga kaip sąmoninga praktika pradėjo formuotis XX amžiaus pabaigoje, kai specialistai ir alternatyvios sveikatos šalininkai ėmė ieškoti natūralių būdų veido raumenims stiprinti be invazinių procedūrų. Nors atskiri veido pratimai buvo naudojami jau seniau – tiek Rytų praktikose, tiek aktorių ir dainininkų treniruotėse – būtent modernioji veido joga sujungė šias žinias į sistemingą metodą. Ji buvo sukurta remiantis tuo pačiu principu kaip ir kūno joga: stiprinant ir atpalaiduojant raumenis, gerinant kraujotaką bei sąmoningą raumenų kontrolę. Praktika greitai išpopuliarėjo, kai tapo aišku, kad reguliarūs veido pratimai gali padėti sumažinti suglebimą, pagerinti veido kontūrus ir lėtinti raukšlių formavimąsi visiškai natūraliu būdu.

3. Intensyviai drėkinančios kaukės – greitam efektui

Viena dažniausių priežasčių, kodėl raukšlės atrodo ryškesnės, yra odos dehidratacija. Net ir sveika oda, netekusi drėgmės, tampa plonesnė, papilkėjusi, o smulkios raukšlelės išryškėja dar labiau. Intensyviai drėkinančios kaukės padeda greitai atkurti drėgmės balansą.

Tokios kaukės:

• suteikia odai putlumo,
• vizualiai sumažina smulkių raukšlelių matomumą,
• pagerina odos elastingumą ir komforto pojūtį.

Ypač naudingos kaukės su hialurono rūgštimi, alaviju, pantenoliu ar keramidu – jos padeda drėgmei išlikti odoje ilgiau ir stiprina apsauginį barjerą. Brandžiai odai tokias kaukes verta naudoti 1–2 kartus per savaitę, o prieš svarbią progą – kaip greitą atgaivinimo priemonę.

Rezultatas: oda tampa lygesnė, elastingesnė ir vizualiai jaunesnė, o veidas atrodo gaivesnis net po vienos procedūros.

Kodėl svarbu gerti vandenį, norint išvengti raukšlių?

Pakankamas vandens vartojimas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių odai išlikti elastingai ir lėčiau formuoti raukšles. Kai organizmui trūksta skysčių, oda pirmoji praranda drėgmę – ji tampa sausesnė, plonesnė, praranda putlumą, o smulkios raukšlelės išryškėja gerokai greičiau. Vanduo padeda palaikyti natūralų odos drėgmės balansą iš vidaus, gerina ląstelių atsinaujinimą ir skatina kolageno gamybą, kuris atsakingas už odos stangrumą. Be to, pakankamas skysčių kiekis gerina kraujotaką ir padeda pašalinti toksinus, todėl oda atrodo skaistesnė, lygesnė ir sveikesnė. Reguliariai geriant vandenį, oda ilgiau išlaiko jaunatvišką išvaizdą, o raukšlės formuojasi lėčiau ir tampa mažiau pastebimos.

The post 3 paprastos veido procedūros, kurios iš tiesų gali padėti kovoti su raukšlėmis appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Teisingas vėdinimas: trumpai, bet intensyviai

Pirmas ir svarbiausias žingsnis – reguliarus vėdinimas. Net ir gražiausi augalai, švarūs paviršiai bei jokio matomo purvo nekompensuoja fakto, kad oras uždaroje patalpoje greitai „pavargsta“ – jame daugėja CO₂, kvapų, drėgmės, dulkių ir mikroorganizmų.

Svarbiausia taisyklė žiemą – vėdinti trumpai, bet intensyviai, o ne laikyti langą pravirą visą dieną.

Kaip vėdinti žiemą, kad neiššaldytumėte namų?

• Atverkite langą plačiai 5–10 minučių, o ne laikykite vos praviro kelias valandas.
  Kai langas atviras plačiai, šaltas oras greitai išstumia šiltą, oras pasikeičia, bet sienos ir baldai nespėja atvėsti. Taip išsaugote jaukumą ir sumažinate šildymo sąnaudas.
• Padarykite skersvėjį.
  Jei įmanoma, pravirkite:
  • langą vienoje kambario pusėje ir duris,
  • dar vieną langą kitame kambaryje.
    Taip susidaro oro „koridorius“, per kurį blogas oras iškart „išpučiamas“ lauk. Užtenka vos kelių minučių – jausite gaivą, tarsi būtumėte trumpam išėję į lauką.
• Vėdinkite ne kartą, o kelis kartus per dieną.
  Bent po 2–3 kartus:
  • Ryte atsikėlus. Naktį kvėpuojant ir prakaituojant kambaryje sukaupiama daug drėgmės ir CO₂, ypač jei miegama uždaruose languose.
  • Po maisto gaminimo. Verdant ir kepant ore padaugėja garų, kvapų, riebalų dalelių – jos nusėda ant sienų, baldų, užuolaidų, sunkina orą.
  • Prieš miegą. Kelios minutės šviežio oro padeda geriau išsimiegoti – organizmui lengviau kvėpuoti, miegas būna gilesnis.

Jei namuose:

• yra alergiškų žmonių – vėdinimas padeda sumažinti dulkių, dulkių erkučių, pelėsio sporų kiekį ore;
• sergančių – daugiau šviežio oro reiškia mažesnę virusų, bakterijų koncentraciją tame pačiame kambaryje;
• mažų vaikų – jų kvėpavimo sistema jautresnė, todėl tvankus, „sunkus“ oras juos vargina dar labiau nei suaugusiuosius.

Tokiais atvejais verta:

• vėdinti dažniau, bet trumpiau;
• vaiką tuo metu trumpam išnešti į kitą kambarį arba užkloti šiltesne antklode, jei vėdinate miegamąjį.

Keli papildomi patarimai

• Nevėdinkite „per radiatorių“. Jei langas praviras visą dieną, o radiatorius tuo metu kaista pilnu pajėgumu, dalis šilumos tiesiog „išskrenda pro langą“.
• Nepamirškite vonios ir virtuvės. Tai – drėgmės ir kvapų „centrai“, todėl po maudynių ar intensyvaus gaminimo verta atverti langą ar bent stipriau įjungti garų ištraukimą.
• Jei bijote, kad per skersvėjį peršalsite, vėdinimo metu tiesiog išeikite į kitą kambarį arba apsivilkite megztinį – tai tik kelios minutės, o nauda sveikatai – labai didelė.

Trumpas, intensyvus vėdinimas – paprasčiausias, nieko beveik nekainuojantis būdas pagerinti oro kokybę namuose. Tai įprotis, kuris greitai tampa rutina ir labai aiškiai jaučiamas: mažiau tvankumo, skaistesnė galva, geresnė savijauta visai šeimai.

2. Kontroliuokite drėgmę: nei per sausa, nei per drėgna

Žiemą radiatoriai ir krosnys dažnai išsausina orą. Sausas oras:

• dirgina kvėpavimo takus;
• sausina odą ir gleivines;
• didina nuovargį, gali sukelti galvos skausmus.

Idealus drėgmės lygis namuose – apie 40–60 %. Jį galite stebėti naudodami paprastą higrometrą (nedidelis prietaisas, kainuoja nedaug).

Jei oras per sausas, pabandykite:

• Vandens indai ant radiatorių.
  Padėkite plokščias metalines ar keramikinės lėkštes su vandeniu. Jis lėtai garuos ir natūraliai drėkins orą.
• Drėgnas rankšluostis ant šilto radiatoriaus.
  Tik neperdėkite – jis neturi būti lašantis. Tai gerai veikia ypač miegamajame prieš miegą.
• Džiovinkite skalbinius kambaryje (su saiku).
  Ypač jei oras labai sausas – pakabinti dalį skalbinių kambaryje gali padėti. Svarbu neperdrėkinti – per didelė drėgmė skatina pelėsio atsiradimą.

Jei drėgmė atvirkščiai – labai aukšta (virš 60–70 %), dažniau vėdinkite, neuždarykite visiškai vonios kambario durų po maudynių, naudokite garų ištraukimą.

3. Atsargiai su žvakėmis ir kvapikliais

Žiemą norisi jaukumo: pritemta šviesa, plevenanti liepsnelė, šiltas kvapas namuose. Kvapnios žvakės, namų kvapai, smilkalai ir eteriniai aliejai atrodo lyg nekaltos smulkmenos, tačiau iš tikrųjų jie tiesiogiai veikia oro kokybę, kurį kvėpuojame kiekvieną dieną.

Svarbu suprasti: viskas, kas dega, rūko ar garuoja, papildo orą dalelėmis ir chemikalais, kuriuos paskui įkvepiame.

Ką iš tiesų daro žvakės ir kvapikliai?

• Parafino žvakės
  Dauguma pigių žvakių gaminamos iš parafino – tai naftos produktas. Degant parafinui:
  • išsiskiria smulkios kietosios dalelės;
  • ore atsiranda degimo produktų (kai kurių nenorėtume kvėpuoti kasdien).
  Viena–dvi žvakės per savaitę pasaulio nesugriaus, bet jei žvakes deginate kiekvieną vakarą po kelias valandas, patalpose nuolat kaupiasi degimo likučiai.
• Pigūs purškiami kvapikliai ir „gaivikliai“
  Jie dažnai sudaryti iš:
  • sintetinių kvapiųjų medžiagų;
  • tirpiklių;
  • konservantų.
  Tokie purškalai ne „panaikina“ kvapą, o uždengia jį kitu sluoksniu, o visi komponentai lieka ore ir nusėda ant paviršių, o vėliau ir mūsų kvėpavimo takuose.
• Smilkalai
  Smilkalai atrodo romantiškai, bet tai – dūmai. Kaip ir bet kokio kitokio deginimo atveju, ore atsiranda kietųjų dalelių ir degimo produktų. Kvapas malonus, bet plaučiams tai nėra poilsis.

Ypač atsargiems verta būti, jei namuose yra:

• vaikų – jų kvėpavimo takai jautresni;
• alergiškų, astma ar kitomis kvėpavimo ligomis sergančių žmonių;
• nėščiųjų ir labai jautrią uoslę turinčių asmenų.

Ką galima daryti, jei jaukumą vis tiek labai norisi?

Jaukaus vakaro nereikia atsisakyti, tiesiog verta protingai riboti kvapų šaltinius ir rinktis šiek tiek sveikesnes alternatyvas.

1. Žvakes deginkite rečiau ir trumpiau
   • Uždekite žvakę ne visam vakarui, o, pavyzdžiui, 20–30 minučių.
   • Neleiskite joms degti kelias valandas iš eilės mažame, neužvėdintame kambaryje.
   • Po žvakės užgesinimo pravėdinkite patalpą – kelios minutės atviro lango išneš dalį dūmų ir degimo produktų.
2. Rinkitės natūralesnes žvakes
   Ieškokite:
   • bičių vaško žvakių;
   • sojų, rapsų ar kitų augalinių vaškų žvakių;
   • dagčio iš medvilnės arba medžio (be metalinio šerdies).
   Natūralus vaškas degdamas dažnai išskiria mažiau nereikalingų junginių nei parafinas. Vis tiek tai – degimas, tad saikas ir vėdinimas išlieka būtinas.
3. Po žvakių ar smilkalų – būtinai vėdinti
   Net jei žvakė atrodo „nekalta“:
   • užgesinus ją pravalykite kambario orą – atverkite langą ar duris;
   • jei deginote smilkalus, vėdinimą paverskite taisykle, o ne išimtimi.

4. Švarios dulkės – švaresnis oras

Skamba ironiškai, bet dulkės juk nedingsta – jos arba guli ant paviršių, arba skraido ore.

Norint pagerinti oro kokybę, svarbu:

• Reguliariai siurbti kilimus, kilimėlius, sofą, čiužinius. Geriausia – su siurbliu, turinčiu HEPA filtrą, bet jei tokio neturite, tiesiog siurbkite dažniau ir kruopščiau.
• Dulkes šluostyti drėgna šluoste, o ne sausa – kad jos nekiltų į orą.
• Nepamiršti „nematomų“ vietų:
  • radiatorių tarpų;
  • knygų lentynų viršaus;
  • lempų, paveikslų, lentynų kraštų.

Ypač svarbu, jei namuose yra alergiškų žmonių – jiems dulkės ir dulkių erkutės gali būti rimta problema.

5. Natūralūs audiniai ir mažiau „plastiko“

Apie oro kokybę dažnai galvojame per vėdinimą, drėgmę ar dulkes, bet retai susimąstome, kad patys daiktai mūsų namuose taip pat „kvėpuoja“ – tik ne visada tai yra geros medžiagos. Sintetiniai audiniai, pigus plastikas, laminuotos plokštės, nauji baldai ar kilimai gali išskirti lakias organines medžiagas (LOJ). Jos garuoja į orą (vadinamasis „išsivadavimas“ ar off-gassing) ir ilgainiui gali bloginti oro kokybę, dirginti kvėpavimo takus, sukelti galvos skausmus ar tiesiog jausmą, kad namuose „tvanku“ ir sunku.

Ką galite padaryti be didelių investicijų?

1. Natūralūs pluoštai kasdieniuose daiktuose
   Pradėti galima nuo to, kas tiesiogiai liečiasi su jūsų oda ir kuo kvėpuojate miegodami:
   • rinkitės medvilnės, lino, vilnos patalynę, užvalkalus, pledus;
   • pagalvokite apie medvilninius ar lininius užvalkalus pagalvėms ir antklodėms vietoje sintetinių;
   • jei perkaisate po sintetiniu užklotu ir prakaituojate, tai ne tik diskomfortas – drėgmė ir šiluma kuria puikias sąlygas mikroorganizmams, o oras kambaryje tampa „sunkesnis“.
   Natūralūs audiniai geriau kvėpuoja, mažiau kaupia statinį krūvį, dažnai malonesni odai ir ne taip stipriai prisigeria kvapų.
2. Užuolaidos, kilimėliai ir tekstilė
   Jei atnaujinate:
   • užuolaidas;
   • kilimėlius;
   • lovatieses;
   • dekoratyvines pagalvėles –
   verta pagalvoti apie natūralaus pluošto pasirinkimus: medvilnę, liną, vilną ar jų mišinius. Sintetika (poliesteris, akrilas, polipropilenas) pigesnė, bet:
   • labiau kaupia dulkes ir elektrinasi;
   • gali labiau „kvepėti plastiku“ ypač ką tik nupirkta;
   • greičiau nusidėvi, pradeda trupėti, skleisti smulkias pluošto daleles, kurios paskui cirkuliuoja ore.
3. Nauji baldai, laminatas ir plastikiniai gaminiai
   Naujai atsiradę daiktai dažnai turi tą „naujo daikto kvapą“. Iš tikrųjų tai – cheminių medžiagų garai:
   • baldai iš laminuotų plokščių;
   • naujas laminatas, vinilinė danga;
   • pigūs plastikiniai stalčiukai, dėžės, pakabos;
   • sintetiniai kilimai.
   Ką daryti?
   • Pirmomis savaitėmis dažniau vėdinkite tą kambarį, kuriame atsirado naujas baldas ar danga.
   • Jei įmanoma, naujus kilimus ar kilimėlius keletą dienų palaikykite gerai vėdinamoje patalpoje arba net lauke (po stogeliu), kad „stipriausias kvapas“ išeitų.
   • Neskubėkite užgriozditi naujo baldo daiktais – leiskite jam šiek tiek „išsivėdinti“.
4. Mažiau pigaus plastiko buityje
   Nebūtina tapti tobulu minimalistu, bet galite:
   • palaipsniui keisti plastikines dėžutes į stiklinius ar metalinius indus (ypač maistui);
   • vietoj pigios plastikinės lentynos rinktis medinę ar metalinę;
   • nenaudoti pigiai kvepiančių plastikinių daiktų miegamajame ar vaikų kambaryje – geriau pasirinkti neutralius, be stipraus kvapo.

Maži žingsniai – didelis poveikis atmosferai namuose

Visi šie pakeitimai atrodo smulkūs, bet jie:

• mažina sintetinių kvapų ir chemikalų foną namuose;
• kuria jaukesnę, „ramiau kvėpuojančią“ aplinką;
• ypač naudingi, jei šeimoje yra:
  • alergiškų žmonių;
  • vaikų;
  • jautresnių kvapams ar linkusių į galvos skausmus.

Natūralūs audiniai, mažiau „pigiai kvepiančio“ plastiko ir sąmoningas vėdinimas – tai paprastos priemonės, kurios nereikalauja milžiniškų investicijų, bet po truputį gerina ne tik oro kokybę, bet ir jūsų pačių savijautą namuose.

6. Augalai – ne stebuklas, bet maloni pagalba

Yra gana įsitvirtinęs mitas, kad kambariniai augalai gali „išvalyti visą orą“ namuose. Deja, taip nėra – jie nepakeis vėdinimo, švaros ir drėgmės kontrolės. Tačiau tai nereiškia, kad jie nenaudingi. Priešingai – augalai gali būti maži, bet labai malonūs pagalbininkai.

Ką iš tiesų daro kambariniai augalai?

• Absorbuoja dalį anglies dvideginio ir išskiria deguonį.
  Dienos metu, kai yra šviesos, augalai fotosintetina – pasiima CO₂ ir išskiria deguonį. Tai pagerina bendrą oro pojūtį, ypač jei daug laiko praleidžiate tame pačiame kambaryje.
• Šiek tiek drėkina orą.
  Per lapus augalai garina vandenį, todėl patalpose oras gali tapti maloniau drėgnas, ypač jei jis labai sausas dėl šildymo. Žinoma, tai nėra profesionalus drėkintuvas, bet keli augalai tikrai prisideda prie komforto.
• Kurie psichologinį komfortą.
  Žalia spalva, gyvi lapai, augimas – visa tai veikia raminančiai:
  • mažina įtampą;
  • padeda nusiraminti akims, pavargusioms nuo ekranų;
  • suteikia jaukumo ir „gyvybės“ jausmą namuose.
    Geresnė nuotaika ir mažesnis stresas – taip pat svarbi mūsų sveikatos dalis.

Svarbios taisyklės, kad augalai nepakenktų

Kad augalai būtų pagalba, o ne nauja problema, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus:

• Neperlaistyti.
  Derinys drėgna žemė + šiluma – puiki terpė:
  • pelėsiui;
  • grybelinėms ligoms;
  • nemaloniems kvapams.
  Jei nuolat laikote žemę šlapią, ypač žiemą, augalo vazonėlis gali tapti pelėsio židiniu, o tai jau tikrai negerina oro kokybės. Geriau laistyti rečiau, bet tik tada, kai žemės paviršius pradžiūsta.
• Nedaryti „džiunglių“ uždarame kambaryje.
  Mažame, nevėdinamame kambaryje 10–15 augalų:
  • didina drėgmę;
  • sukuria pavėsį, kur sunkiau išdžiūsta sienos ir kampai;
  • gali skatinti pelėsio augimą.
  Geriau turėti kelis sveikus, gerai prižiūrimus augalus, o ne perpildytą palangę, kur vasarą tvanku, o žiemą – drėgna ir tamsu.
• Stebėti alergijas ir jautrumą.
  Kai kurie žmonės jautrūs:
  • žiedadulkėms;
  • stipriai kvepiantiems augalams;
  • pelėsiui žemėje.
  Jei po naujo augalo atsiradimo dažniau ašaroja akys, čiaudite ar skauda galvą, verta pasižiūrėti, ar būtent jis nekelia problemų.

Kokius augalus rinktis paprasčiau priežiūrai?

Keletas kambario augalų, kurie dažnai rekomenduojami dėl paprastos priežiūros ir gana geros tolerancijos:

• Sansevjera (ugnies liežuvis, „uodegėlė“)
  • pakenčia sausą orą;
  • nereikalauja dažno laistymo;
  • gerai jaučiasi ir pusiau šešėlyje.
• Zamiokulkas (ZZ augalas)
  • labai nereiklus;
  • nenori nuolatinės drėgmės;
  • tinka užimtiems žmonėms, kurie kartais pamiršta palaistyti.
• Chlorofitas (svogūninis žolinis augalas, „palangės klasika“)
  • gan gerai prisitaiko prie skirtingų sąlygų;
  • gana greitai auga;
  • dažnai minimas kaip vienas iš „pradedančiųjų augalų“.

Aišku, kiekvienas augalas turi savo specifiką, bet svarbu, kad jie būtų sveiki – be pelėsio, be nuolat pūvančių lapų ir su nepermirkiusia žeme.

Augalai – tik papildymas, ne pagrindinis sprendimas

Kambariniai augalai gali:

• šiek tiek pagerinti oro pojūtį;
• prisidėti prie drėgmės balanso;
• suteikti jaukumo ir ramybės.

Tačiau jie nepakeis:

• reguliaraus vėdinimo;
• dulkių valymo;
• drėgmės ir temperatūros kontrolės;
• kokybiškų, mažiau taršą skleidžiančių medžiagų namuose.

Taip ir verta juos matyti – kaip gražų, gyvą, malonų priedą prie sveikų namų, o ne stebuklingą oro valytuvą. Keletas paprastai prižiūrimų augalų gali tapti puikiu oro kokybės ir nuotaikos gerinimo elementu, bet tik kartu su kitais protingais įpročiais.

7. Maisto gaminimas – ne tik kvapai, bet ir garai

Kai kepame, verdame, kepame blynus, sename ore prisikaupia:

• riebalų dalelių;
• dūmų;
• garų, kurie didina drėgmę virtuvėje.

Ką daryti?

• Įjungti gartraukį (jei turite) – bent žemiausiu režimu, ypač kepant riebaluose.
• Jei gartraukio nėra, praverti langą bent keletui minučių.
• Po intensyvaus kepimo nepalikti virtuvės durų visiškai atvirų – kad riebalų kvapai nesklistų po visus namus.

Taip sumažinsite ne tik kvapų, bet ir riebalų sluoksnio nusėdimą ant baldų ir sienų.

8. Rūkyti – tik ne namuose

Jei kas nors iš namiškių rūko, vienas iš galingiausių žingsnių oro kokybei – susitarti, kad:

• namuose nerūkoma niekada;
• balkone ar terasoje taip pat stengtis nerūkyti, jei dūmai grįžta per langus.

Tabako dūmai – vienas iš pavojingiausių oro teršėjų, prisotintas šimtų kenksmingų medžiagų, kurios ilgai išsilaiko ant paviršių, baldų, tekstilės.

9. Mažiau daiktų – lengviau kvėpuoti

Kuo daugiau nereikalingų daiktų, smulkmenų, dekoracijų, tuo daugiau:

• dulkių;
• „užsistovėjusio“ oro kampelių;
• vietų, kurias sunku išvalyti.

Bent kartą per žiemą verta:

• peržiūrėti lentynas, spinteles, palanges;
• atsisakyti to, kas tik renka dulkes ir nenaudojama.

Mažiau daiktų = lengviau tvarkytis, daugiau oro ir švaros.

10. Reguliuokite šildymą, kiek įmanoma

Šilti namai žiemą – būtinybė, bet per didelė šiluma ne tik kelia sąskaitas, bet ir blogina oro kokybę. Kai patalpose nuolat laikosi 22–25 °C ar daugiau, oras:

• tampa labai sausas – džiūsta oda, lūpos, nosies ir gerklės gleivinė;
• apsunksta miegas – kūnui sunkiau „atsivėsinti“, miegas paviršutiniškesnis;
• greičiau jaučiamės pavargę, apsnūdę, sunku susikaupti;
• atsiranda diskomforto jausmas – per karšta, tvanku, norisi vis atidaryti langą (o tai reiškia ir bereikalingą šilumos švaistymą).

Optimaliau – ne „kuo šilčiau“, o kuo komfortiškesnė temperatūra.

Kiek šilumos iš tiesų reikia?

Stenkitės, kad:

• miegamajame būtų apie 18–20 °C
  Vėsesnė patalpa padeda:
  • greičiau užmigti;
  • organizmui per naktį geriau pailsėti;
  • mažiau džiūsta gleivinės.
• kituose kambariuose – apie 20–22 °C
  Tai pakankamai šilta, kad nesušaltumėte, bet ir ne tiek karšta, kad norėtųsi vaikščioti atsidarius langus visą laiką.

Jei pastebite, kad nuolat norisi būti trumpomis rankovėmis, atsiverti langus vidury žiemos ir vaikščioti basomis – tai dažnai ženklas, kad namuose per karšta.

Ką praktiškai galite padaryti?

• Jei yra termostatai – naudokitės jais.
  Šiek tiek sumažinę temperatūrą (kad ir 1–2 °C), galite:
  • sumažinti oro sausumą;
  • pagerinti savijautą;
  • sutaupyti šildymui.
• Neuždenkite radiatorių.
  Storos užuolaidos, baldai ar skalbiniai ant radiatorių:
  • trukdo šilumai tolygiai sklisti;
  • sukuria „perkaitusias“ ir „per šaltas“ zonas kambaryje;
  • skatina prie radiatoriaus kauptis dulkėms.
    Geriau palikti erdvės, kad šiluma laisvai cirkuliuotų.
• Apsirenkite sluoksniais.
  Vietoj 24 °C kambaryje geriau:
  • palaikyti 20–21 °C;
  • apsivilkti megztinį, apsimauti šiltas kojines.
    Kūnui taip sveikiau, o ir oro kokybės iškart geresnė – mažiau sausumo ir tvankumo.
• Zoninis šildymas, jei įmanoma.
  Jei galite reguliuoti atskirų kambarių šildymą:
  • miegamuosiuose laikykite vėsesnę temperatūrą;
  • svetainėje – kiek šilčiau;
  • koridoriuose ar rečiau naudojamose patalpose – dar šiek tiek žemiau.
    Taip nesukuriate „vienodos pirties“ visame bute ir leidžiate organizmui jausti natūralesnį temperatūrų skirtumą.
• Nešildykite „per atvirus langus“.
  Jei dažnai vėdinate (kas gerai), svarbu, kad:
  • vėdintumėte trumpai ir intensyviai;
  • tuo metu nereikėtų radiatorių užsukti iki maksimumo.
    Kitaip tiesiog šildote lauką, o ne savo namus.

Kodėl tai svarbu oro kokybei?

Kuo mažiau „pirtis“ namuose, tuo:

• lengviau palaikyti tinkamą drėgmę – oras nebus toks sausas, mažiau dirgins gleivines;
• lengviau kvėpuoti – tvankumas tiesiogiai siejamas su blogesne savijauta;
• mažiau nuovargio ir galvos skausmų – kūnas nereikia tiek energijos skirti termoreguliacijai;
• mažiau dulkių judėjimo – per karštas oras sukelia stipresnes oro sroves, daugiau dulkių sukasi ore.

Nedidelis temperatūros sumažinimas dažnai tampa paprasčiausiu ir nieko nekainuojančiu žingsniu link gaivesnio oro namuose ir geresnės savijautos žiemą.

The post Kaip žiemą pagerinti oro kokybę namuose be brangių įrenginių? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kiauliena – vienas populiariausių pasirinkimų

„Šviežia, nebrangi kiauliena – viena populiariausių ir mėgstamiausių mėsos rūšių „Maximos” parduotuvėse. Pavyzdžiui, pernai lietuviškame prekybos tinkle buvo parduota beveik 14,5 tūkst. tonų šios mėsos. O beveik 1,7 tūkst. tonų šio kiekio sudarė būtent šviežias kiaulienos kumpis”, – pasakoja Titas Atraškevičius, „Maximos” atstovas ryšiams su žiniasklaida.

Lyginant su 2024 m., kiaulienos kumpio pardavimai „Maximos” parduotuvėse pernai augo beveik dešimtadaliu.

„Iš pigaus kumpio galima greitai ir nebrangiai pasigaminti daugybę sočių valgių, tinkančių tiek pusryčių sumuštiniams, tiek pietums ar vakarienei. Pavyzdžiui, išsikepę gardų kepsnį vakarienei, atšaldytus jo likučius galėsite panaudoti pasigamindami kitos dienos sumuštinius ar salotas. Kaip tik šią savaitę šios mėsos rūšies mūsų parduotuvėse tautiečiai gali įsigyti pigiau, tad tai puiki proga paeksperimentuoti virtuvėje”, – pabrėžia T. Atraškevičius.

Kaip tinkamai paruošti?

Kumpis – liesesnė kiaulienos dalis, todėl jis yra itin jautrus paruošimo laikui ir tinkamai temperatūrai.  „Per ilgai kepant kiaulienos kumpį, jame esantys baltymai susitraukia, drėgmė išgaruoja ir mėsa praranda sultingumą, skonį. Todėl jį ruošiant svarbu stebėti tiek kepimo laiką, tiek temperatūrą”, – aiškina „Maximos” maisto technologas Vladislovas Judickis.

Pasak technologo, pirmiausia reikia nuspręsti, kokį patiekalą gaminsite ir kokio dydžio kumpio gabalą ruošite – nuo to priklausys, ar naudosite keptuvę, ar orkaitę.

„Plonesni, 1–2 centimetrų storio kumpio gabalėliai geriausiai tinkami kepti keptuvėje. Svarbu, kad keptuvė būtų gerai įkaitinta – tada mėsa greitai apskrus, bet nespės prarasti savo sulčių. Didesniems kumpio gabalams labiau tinka orkaitė, kurioje mėsa gali kepti lėčiau ir tolygiau”, – pasakoja V. Judickis.

Prieš ruošiant patiekalą, jis pataria kumpį išimti iš šaldytuvo bent 20–30 minučių, kad mėsa spėtų atšilti. Marinatams, kurie ne tik suteikia skonio, bet ir padeda išsaugoti drėgmę, pasak V. Judickio, dažniausiai pakanka paprastų ingredientų: aliejaus, česnako, druskos, pipirų ir žolelių.

„Dar viena dažnai pamirštama, bet svarbi taisyklė – mėsos „poilsio” laikas po kepimo. Iškepusį kumpį reikėtų uždengti folija ir palaikyti 10–15 minučių. Taip sultys pasiskirstys visame mėsos gabale ir kumpis išliks sultingas”, – pataria V. Judickis.

Kiaulienos kumpio kepsneliai

Norintiems greito, nebrangaus ir gardaus patiekalo, kurį galima pasigaminti keptuvėje, „Maximos” Kokybės ir maisto gamybos departamento technologas V. Judickis siūlo kiaulienos kumpio kepsnelius. Šiam patiekalui reikės:

• 500–600 g šviežio vakuumuoto kiaulienos kumpio be kaulo ir odos;
• 2 v. š. aliejaus;
• 2 v. š. sojos padažo;
• 1 a. š. garstyčių;
• druskos, pipirų (pagal skonį).

Gaminimas. Kiaulienos kumpį supjaustykite maždaug 2 cm storio riekelėmis. Įtrinkite jas druska, pipirais ir garstyčiomis. Įkaitinkite keptuvę su aliejumi. Sudėkite kepsnelius ir kepkite po 3–4 minutes iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus. Baigiant kepti, supilkite sojos padažą ir trumpai pakaitinkite. Patiekite su virtais ryžiais, bulvėmis ir mėgstamu šviežių salotų garnyru / ar mėgstamu kitu garnyru.

Orkaitėje keptas kiaulienos kumpis su žolelėmis

Šiam gardžiam ir nebrangiam orkaitėje keptam kiaulienos kumpiui pasigaminti reikės:

• 1,8 kg šviežio vakuumuoto kiaulienos kumpio be kaulo ir odos;
• 1 v. š. alyvuogių aliejaus;
• 1 v. š. paprikos miltelių;
• 1 v. š. džiovinto šalavijo;
• 2 a. š. džiovinto rozmarino;
• 2 a. š. smulkinto česnako;
• 1 a. š. juodųjų pipirų;
• 0,5 a. š. druskos.

Gaminimas. Sutepkite kumpį alyvuogių aliejumi. Dubenyje sumaišę papriką, šalaviją, rozmariną, česnaką, pipirus ir druską, šiuo mišiniu įtrinkite mėsą. Dėkite kumpį į kepimo indą ar ant grotelių ir 175 laipsnių temperatūros orkaitėje kepkite 1 valandą (vidinė mėsos temperatūra storiausioje vietoje turėtų pasiekti 68 laipsnius ir laikytis bent 3 minutes). Iškepusį kumpį išimkite iš orkaitės ir leiskite „pailsėti” 10–15 minučių. Skanaus!

The post Ir vakarienei, ir ryto sumuštiniams: sotus ir nebrangus kiaulienos kumpis appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Šių metų sausio pradžioje CES®  parodoje pasaulinė grožio pramonės lyderė „L’Oréal Groupe” pristatė dvi revoliucines technologijas, kurios plaukų ir odos priežiūrai suteikia šviesos galią: „Light Straight + Multi-styler” ir „LED Face Mask”. Abu šie sprendimai buvo pripažinti CES® 2026 inovacijų apdovanojimų laureatais.

„L’Oréal” visada tikėjo, kad grožis yra glaudžiai susijęs su moksliniais atradimais. Šis įsitikinimas yra pagrindinis mūsų įmonės principas nuo jos įkūrimo pradžios prieš daugiau nei 115 metų. Šiandien nuosekliai deriname naujausius mokslo ir technologijų pasiekimus su kūrybiškumu, kad sukurtume novatoriškas, efektyvesnes ir individualiems poreikiams pritaikytas grožio patirtis. Šiais metais mūsų novatoriški laimėjimai šviesos technologijų srityje CES 2026 parodoje dar kartą įrodo mūsų įsipareigojimą plėsti naujų grožio sprendimų ribas”, – sakė Barbara Lavernos, „L’Oréal Groupe” tyrimų, inovacijų ir technologijų srities generalinio direktoriaus pavaduotoja.

„L’Oréal“ pristato „Light Straight + Multi-styler“

Jau daugiau nei šimtą metų plaukų tiesintuvai yra neatsiejama kasdienės plaukų priežiūros rutinos dalis. Tačiau įprastos kaitinimo plokštės gali pasiekti 200 °C ir aukštesnę temperatūrą, kuri viršija keratino denatūravimo ribą, dėl ko susilpnėja plaukų kutikulė, plaukai lūžinėja ir praranda blizgesį. Vartotojams tai kelia susirūpinimą. Remiantis 2024 m. L’Oréal atliktu JAV vartotojų tyrimu, 58 % apklaustų moterų teigė, kad jų plaukai buvo pažeisti dėl karščio.

„L’Oréal Research & Innovation” sukurtas „Light Straight + Multi-styler” naudoja patentuotą infraraudonųjų spindulių technologiją*, kuri padeda pasiekti išskirtinius plaukų priežiūros rezultatus naudojant žemesnę temperatūrą, taip geriau apsaugant plaukų sveikatą. „Light Straight + Multi-styler” stiklinės plokštės veiksmingai ištiesina plaukus, niekada neviršydamos 160 °C temperatūros – tai žymiai mažesnė temperatūra nei daugumos tradicinių plaukų tiesintuvų. Remiantis „L’Oréal” atliktais instrumentiniais bandymais, „Light Straight + Multi-styler” veikia 3 kartus greičiau ir palieka plaukus 2 kartus glotnesnius nei pirmaujančios aukščiausios kokybės plaukų formavimo priemonės.

Supaprastinta vartotojo patirtis

„Light Straight + Multi-styler” supaprastinta vartotojo patirtis yra sudėtingų mokslinių tyrimų ir inžinerijos rezultatas. Šis rankinis prietaisas naudoja artimosios infraraudonosios spinduliuotės šviesą (kurios bangos ilgis yra šiek tiek didesnis už matomojo šviesos spektro ribą ir leidžia giliai įsiskverbti į plaukų pluoštus), kad pakeistų vidinius vandenilinius ryšius – molekulinę struktūrą, lemiančią plaukų formą ir tekstūrą – ir padėtų išsaugoti plaukus, išlaikant natūralią plaukų kutikulę glotnesnę, blizgesnę ir stipresnę, tuo pačiu pasiekiant norimus šukuosenos rezultatus.

„Light Straight + Multi-styler” keičia plaukų formavimo požiūrį – nuo pasekmių taisymo prie prevencijos. Ribodami kaupiamą šilumos poveikį, kad išsaugotume natūralių plaukų vientisumą nuo pat pradžių, mes suteikiame vartotojams galimybę apsaugoti savo plaukus dabar ir ateityje. Manome, kad ši inovacija nustato naują tikslumo standartą, ne tik atnaujinant, bet ir iš naujo apibrėžiant visą plaukų stiliaus kategoriją”, – sakė Guive Balooch, „L’Oréal Groupe” pasaulinis Augmented Beauty and Open Innovation viceprezidentas ir Vartotojų technologijų asociacijos (CTA) pramonės lyderių tarybos narys.

Pagrindiniai „Light Straight + Multi-styler” privalumai:

• Patentuota infraraudonųjų spindulių technologija* ir šviesos modulis: išskirtinis dizainas leidžia formuoti šukuoseną itin sklandžiai ir užtikrina pastovų prietaiso veikimą bei ilgesnį tarnavimo laiką.
• Daugiafunkcinis šukuosenos formavimas: be tiesinimo ir švelninimo, „Light Straight + Multi-styler” galima naudoti ir tiksliai bei švelniai garbanojant plaukus, todėl tai tikrai daugiafunkcinis šukuosenos formavimo prietaisas.
• Individualizuoti rezultatai: įrenginys turi pažangius vidinius jutiklius su integruotais nuosavybės teisės algoritmais ir mašininio mokymosi technologija, todėl prisitaiko prie naudotojo gestų, kad maksimaliai pagerintų asmeninę patirtį.

Pristatydama „Light Straight + Multi-styler”, „L’Oréal” dabar siūlo visą plaukų stiliaus priežiūros rutiną, įskaitant „Airlight Pro”, pristatytą CES 2024 parodoje, kuri naudoja infraraudonųjų spindulių technologiją, jog geriau apsaugotų plaukus.

„Light Straight + Multi-styler” planuojama pristatyti visame pasaulyje 2027 m. Papildoma informacija, įskaitant kainą, bus pateikta loreal.com.

*Prancūzijos patentas suteiktas; JAV patentas laukia patvirtinimo.

„L’Oréal“ pristato LED veido kaukę, skirtą tikslinei odos priežiūrai

Dar kartą įrodydama savo įsipareigojimą technologijų pažangai ir ilgaamžiškumo mokslui grožio srityje CES® 2026 parodoje, „L’Oréal Groupe” taip pat paskelbė apie LED veido kaukę, kuri apdovanota 2026 CES® inovacijų apdovanojimu.

Ši itin plona, lanksti silikoninė kaukė, šiuo metu esanti prototipo stadijoje, tiesiogiai skleidžia šviesą ant veido. „L’Oréal” LED veido kaukė buvo sukurta bendradarbiaujant su „iSmart”, pasauliniu LED prietaisų inovacijų lyderiu. „L’Oréal” tiki, kad bandymai parodys, jog LED veido kaukė, naudodama tikslinę raudoną ir artimą infraraudoną šviesą, kovoja su matomais senėjimo požymiais, tokiais kaip smulkios raukšlės, odos suglebimas ir nelygus tonas. Lengvas, lankstus ir neinvazinis dizainas puikiai integruosis į kasdieninę odos priežiūros rutiną, o kiekviena 10 minučių trukmės procedūra bus automatiškai fiksuojama.

„L’Oréal” tiki, kad kaukės veiksmingumo raktas yra jos pažangi, skaidri konstrukcija. Joje integruota odai saugi mikroschema, leidžianti tiksliai kontroliuoti dviejų pasirinktų bangų ilgių šviesas. Raudonos šviesos (630 nm) ir artimos infraraudonosios šviesos (830 nm). Jos abi padeda matomai stangrinti ir išlyginti odą bei odos atspalvį.

LED veido kaukė turėtų būti išleista 2027 m.* Papildoma informacija, įskaitant kainą, bus pateikta loreal.com.

*„L’Oréal Groupe” LED veido kaukės išleidimas Jungtinėse Valstijose priklauso nuo FDA 510(k) pranešimo prieš pateikiant į rinką proceso.

The post „L’ORÉAL“ žengia į priekį grožio technologijų srityje, CES® 2026 parodoje pristatydama dvi infraraudonųjų spindulių inovacijas plaukams ir odai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Sausa ar dehidratuota oda?

Viena dažniausių klaidų žiemą – odos priežiūros rutinoje apsiriboti vien drėkinimu. V. Bečelytės teigimu, šaltuoju sezonu itin svarbu suprasti skirtumą tarp sausos ir dehidratuotos odos. Sausa oda yra odos tipas – ji natūraliai gamina mažiau riebalų, todėl dažniau būna šiurkšti, jautri ir linkusi į diskomfortą. Tuo tarpu dehidratuota oda – laikina būklė, kai odai trūksta vandens, bet ne riebalų. Ši problema šaltuoju metų laiku gali dar labiau išryškėti ir pasireikšti bet kuriam odos tipui, net ir riebiai odai.

„Pirmieji ženklai, rodantys, kad odai trūksta drėgmės: dažnai jaučiasi tempimo ar „traukimo“ pojūtis po prausimosi, blankesnė, papilkėjusi odos spalva, smulkios raukšlelės aplink akis ir burną, pleiskanojimas ar šerpetojimas. Taip pat gali padidėti odos jautrumas, atsirasti perštėjimas, o kai kuriais atvejais – net ir suintensyvėti riebalų išsiskyrimas, kai oda bando kompensuoti drėgmės trūkumą. Todėl žiemą patarčiau odos priežiūrai skirti šiek tiek daugiau dėmesio“, – ragina vaistininkė.

Priemonės, saugančios odą nuo šalčio žalos

V. Bečelytės teigimu, į veido odos priežiūrą šaltuoju metų laiku reikėtų žiūrėti kompleksiškai – dieną derinti maitinančias bei nuo aplinkos veiksnių saugančias priemones, o vakare – drėkinančias.

Ryto rutina turėtų prasidėti nuo švelnaus, odos barjero nepažeidžiančio prausiklio ir toniko. Po jų rekomenduojama rinktis maitinantį veido kremą, kuris padėtų stiprinti apsauginį odos barjerą ir apsaugotų nuo šalčio, vėjo bei temperatūrų svyravimų. Dienos metu taip pat būtina nepamiršti SPF apsaugos – net ir žiemą UV spinduliuotė veikia odą. Didžiąją laiko dalį praleidžiant patalpose pakanka SPF30, tačiau daugiau būnant lauke rekomenduojama SPF50.

Vakare dėmesys skiriamas odos drėkinimui. Kruopščiai nuvalius makiažą ir nešvarumus, rekomenduojama naudoti drėkinamąjį toniką, serumą ir lengvesnės tekstūros drėkinamąjį kremą. Vakaro metu oda aktyviausiai atsistato, todėl būtent tada drėkinamosios priemonės veikia efektyviausiai.

„Verta nepamiršti ir papildomos odos priežiūros – drėkinamųjų bei atkuriamųjų veido kaukių. Reguliarus veido dulksnos ar terminio vandens naudojimas dienos metu padės atgaivinti odą ir sumažinti jos jautrumą aplinkos veiksniams. Tačiau svarbu papurškus dulksnos, kol ši susigers į odą, kurį laiką neiti į lauką ar nebūti šalia oro kondicionieriaus pučiamos oro srovės“, – sako V. Bečelytė.

„Camelia“ vaistininkė primena, kad žiemą itin svarbu stiprinti odos apsauginį barjerą, ypač jei oda tampa jautresnė, linkusi į paraudimą ar tempimo pojūtį. Jautriai odai tiks priemonės su pantenoliu, alantoinu, ramunėlių ar žaliosios arbatos ekstraktais, azijine centele. Odos senėjimą lėtinti ir nuo laisvųjų radikalų apsaugoti gali antioksidantais praturtinta kosmetika su vitaminu C, vitaminu E, resveratroliu ar kofermentu Q10, o niacinamidas gali padėti sumažinti paraudimą, reguliuoti riebalų išsiskyrimą ir stiprinti odos barjerą.

Geresnei odos būklei – pagalba iš vidaus

Vaistininkė pabrėžia, kad graži ir sveika oda prasideda ne tik nuo tinkamos veido priežiūros rutinos, bet ir nuo organizmo aprūpinimo būtinomis medžiagomis. Vienas svarbiausių mikroelementų odai – cinkas. Jis padeda užtikrinti normalų ląstelių funkcionavimą, palaikyti imuninę sistemą ir pasižymi priešuždegiminėmis bei gijimą skatinančiomis savybėmis.

„Cinkas yra daugiau nei 200 organizme esančių fermentų sudėtinė dalis, atsakinga už ląstelių gyvybines funkcijas, jų atsinaujinimą ir baltymų biosintezę. Kadangi net iki 98 proc. nagų, plaukų ir odos sudėties sudaro baltymai, cinkas padeda išlaikyti odą lygią, stangrią ir švytinčią, stiprina nagus bei plaukus, taip pat veikia kaip antioksidantas“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

Trūkstant cinko, oda gali išsausėti, tapti blyški, prarasti elastingumą, dažniau pasireikšti bėrimai ar aknė. Taip pat gali pradėti slinkti plaukai, skilinėti nagai, atsirasti baltų dėmelių. V. Bečelytė pabrėžia, kad žmogaus organizmas cinko pats negamina, todėl jo atsargas galime papildyti tik su maistu arba vartodami maisto papildus.

„Be cinko, odos būklei svarbūs ir kiti mikroelementai bei vitaminai – vitaminas D, B grupės vitaminai, selenas, geležis, omega-3 riebalų rūgštys. Subalansuota mityba ir, prireikus, tinkamai parinkti maisto papildai gali padėti odai greičiau atsistatyti, sustiprinti jos apsauginį barjerą ir išlaikyti sveiką išvaizdą net ir šalčiausiu metų laiku“, – teigia V. Bečelytė.

Siekiant tikslingai stiprinti veido odą, taip pat reikšmingi kolageno bei hialurono rūgšties maisto papildai. Kolagenas yra pagrindinis odos struktūrinis baltymas, užtikrinantis jos stangrumą ir elastingumą, o hialurono rūgštis padeda palaikyti odos drėgmės balansą, sumažinti tempimo pojūtį ir suteikti odai putlumo.

The post Žiemos šalčiai – išbandymas veido odai: vaistininkė pataria, kaip turėtų keistis veido priežiūros rutina appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Gryna juoda prie veido

Kodėl sendina?
Juoda atrodo elegantiška, bet arčiau 40–ies ji dažnai:

• paaštrina šešėlius po akimis,
• išryškina mimikos raukšles,
• „sukietina“ veido bruožus ir prislopina natūralų skaistumą.

Ypač tai matyti, jei:

• oda šviesi arba pilkšva,
• plaukai šviesėja, atsiranda žilų.

Kuo keisti 2026 m.?

2026 m. vietoj grynos juodos madingi ir daug švelnesni veidui:

• navy (tamsi jūrinė mėlyna) – išlaiko solidumą, bet neerzina odos, ypač žiemai.
• capri / cool blue – sodrus, bet gaivus melsvas atspalvis, prognozuojamas kaip vienas iš pagrindinių 2026 m. akcentų.
• tamsi žalia, sodri slyvų spalva (plum) – puikūs vakariniai atspalviai, kurie atrodo prabangiai, bet minkščiau nei juoda.

Praktinis triukas: jei negali atsisakyti juodos – palik ją kelnėms, sijonui, rankinei. Arčiau veido rinkis melsvą, kremiškai baltą ar švelniai rožinį viršų.

2. „Purvini“ smėliniai ir pilkai rudi

Kodėl sendina?
Tie neaiškūs, „kavos su vandeniu“ atspalviai (pilkai smėlinė, pilkai rusva, nuplauta kakavinė):

• susilieja su odos tonu,
• sukuria pavargusio, „išplauto“ veido efektą,
• ant brandesnės odos atrodo lyg nešvarūs, o ne stilingi.

Kuo keisti 2026 m.?

2026 m. dominuoja švaresni, šviesesni neutralai:

• „Cloud Dancer“ balta – itin švelni, kreminė balta, laikoma 2026 m. simboline atspalvio „baze“.
• camel (kupranugario atspalvis) – šilta, sodri smėlinė, kuri šalia veido atrodo prabangiai, o ne nuobodžiai.
• švelni „cappuccino“ arba migdolinė – tinka tiek kasdienai, tiek „smart casual“ deriniams.

Idėja: jei mėgsti žemės spalvas, rinkis ne „blankų“ bežą, o aiškų, šiltą toną: camel paltas, kreminė palaidinė, šviesiai smėlinė megzta suknelė.

3. Šalti pilki tonai

Kodėl sendina?
Šaltas, melsvai pilkas megztinis ar švarkas gali:

• pabrėžti pilkšvą odos atspalvį,
• padaryti veidą liūdną ir „sergantį“,
• ypač netinka, kai jau ima šviesėti plaukai – viskas susilieja į vieną „pilkumą“.

Kuo keisti 2026 m.?

2026 m. vietoj pilkšvų atspalvių siūlomos švelnios, gamtos įkvėptos spalvos:

• pistacijų, žalsvai mėtų, „dusty green“ – ramios, bet gaivios žalios, kurios puikiai tinka brandesniam veidui.
• jade (nefrito žalia) – gilesnė, brangakmenio tipo spalva, kuri atrodo prabangiai tiek palaidinėms, tiek suknelėms.
• melsvai pilki, bet „gyvesni“ tonai – capri/cool blue, cerulean mėlyna.

Patogus pakeitimas: pilką megztinį iškeisk į pistacijų, melsvai žalsvą ar švelniai melsvą – jausmas tas pats (ramus, minimalistinis), bet veidas atrodys gaivesnis.

4. Neonai ir ryškios spalvos

Kodėl sendina?
Neoninė rožinė, geltona ar žalia:

• paryškina kiekvieną odos nelygumą,
• „meta“ nerealią spalvą ant veido,
• sukuria pigų, o ne jaunatvišką efektą.

Ant 20-metės tai gali atrodyti kaip linksmas eksperimentas, bet po 35-erių dažniau primena „per daug stengtasi“.

Kuo keisti 2026 m.?

2026 m. vis dar madingos ryškios, nuotaiką keliančios spalvos, bet jos ne akinančios, o skanios ir sodrios:

• sunshine yellow (saulės geltona) vietoj neoninės – šilta, pagyvinanti, ypač aksesuaruose.
• tomato red, fire-engine red vietoj rėkiančios neoninės rožinės – klasikinis, bet labai gyvas akcentas.
• persimmon (prinokusių persimonų oranžinė) – 2026 m. numatoma kaip viena svarbiausių madingų spalvų; atrodo šilta ir jaunina.

Kur dėti ryškias spalvas? Arčiau veido rinkis sodrią, bet ne neoninę spalvą. Super ryškius atspalvius palik smulkiems aksesuarams, sportinei aprangai ar nagams.

5. Neryškūs bordo ir per daug tamsūs raudoni

Kodėl sendina?
Labai tamsūs bordo, vyno tonai:

• gali apsunkinti veidą,
• pridėti metų,
• dažnai „susigraužia“ su lūpdažio ir skaistalų spalvomis, padarydami bendrą vaizdą slogų.

Mados prognozės rodo, kad 2026 m. bordo traukiasi, vietą užleisdamas vėsesniems melsviems tonams ir gaivesnėms spalvoms.

Kuo keisti 2026 m.?

• cool / capri blue – vietoj tamsiai vyno spalvos švarkelio išbandyk šaltą melsvą – atjaunina ir atrodo moderniai.
• plum noir – gilesnė slyvų spalva, bet gyvesnė nei „purvinas bordo“, gražiai atrodo su neutralais.
• klasikinė vyšninė arba pomidorinė raudona – gyvesnė, labiau „žaidžianti“ su oda.

6. Vien tik neutralai be jokios akcentinės spalvos

Kodėl sendina?
Smėlis + pilka + juoda – atrodo „saugiai“, tačiau:

• veidas pasimeta,
• viskas susilieja į vieną foną,
• prarandamas jaunatviškas energijos pojūtis.

2026 m. mados kryptis labai aiški – nuotaiką keliantys ryškūs tonai derinami su švelniais pasteliniais.

Kuo keisti 2026 m.?

• prie neutralaus ansamblio pridėk vieną ryškų akcentą: skarelę, rankinę, megztinį.
• rinkis: cool blue, jade, pistacijų, persimonų, švelniai rožinę ar cerulean mėlyną.

Tokie akcentai vizualiai „prikelia“ veidą ir įvaizdį – atrodai gyvesnė, šviesesnė, labiau „čia ir dabar“.

2026 m. spalvų paletės idėjos moteriai po 35-erių

Kelios paprastos kombinacijos, kurias gali pritaikyti spintoje be didelės revoliucijos:

1. Cool blue + „Cloud Dancer“ balta + camel
   • Melsvas švarkelis, kreminė palaidinė, camel kelnės ar sijonas.
   • Atrodo moderniai, švelniai, bet kartu labai solidžiai.
2. Pistacijų žalia + blush pink + šviesus džinsas
   • Žalsvas megztinis, švelniai rožiniai aksesuarai, klasikinis džinsas.
   • Suteikia veidui šilumos ir gaivumo.
3. Navy + persimmon + kreminiai neutralai
   • Tamsiai mėlynas švarkas, persimonų spalvos topas, šviesios kelnės.
   • Puikus derinys darbui ir vakarui.
4. Jade žalia + cerulean mėlyna + balta
   • Stilinga, šiek tiek „brangakmenio“ paletė – atrodo labai gaiviai ir jaunatviškai.

The post Spalvos, kurios sendina po 35-erių: kuo jas pakeisti 2026 m.? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1.     Tęsiame naudoti vasaros sezonui skirtas priemones.

Viena dažniausių klaidų žiemą – tęsti tą pačią odos priežiūros rutiną, kuri puikiai veikė vasarą.

„Šiltuoju sezonu dažnai renkamės lengvas, gelinės tekstūros priemones, gaivesnius serumus, o kartais ir stipresnius prausiklius, kurie padeda greičiau pašalinti prakaitą, riebalų perteklių ar makiažą. Tačiau atvėsus orams tokie pasirinkimai ne visada pasiteisina: oda natūraliai ima sausėti, tampa jautresnė, o agresyvesnis prausimas ar per lengvas drėkinimas gali dar labiau pažeisti jos apsauginį barjerą”, – teigia J. Liaudinienė. 

Anot specialistės, žiemą odai dažniausiai reikia „turtingesnių” tekstūrų – kremiškesnio prausiklio, labiau maitinančio kremo ir raminančių priemonių, kurios padėtų sulaikyti drėgmę bei apsaugoti nuo šalčio ir vėjo. Kitaip tariant, keičiantis sezonui, svarbu keisti ir įpročius: naudoti mažiau agresyvių priemonių, daugiau švelnios priežiūros ir apsaugos.

2.     Persistengiame su aktyviais ingredientais ir procedūromis.

Žiema daugeliui atrodo patogiausias metas intensyvesnėms odos priežiūros procedūroms ir aktyviems ingredientams – rūgštiniams šveitimams, retinoliui, lazerinėms ar kitoms odą atnaujinančioms procedūroms. Iš dalies tai tiesa: šaltuoju sezonu dažniau išvengiame stiprios tiesioginės saulės, todėl mažesnė rizika odai reaguoti pigmentacija. Tačiau svarbu nepamiršti, kad ultravioletiniai spinduliai niekur nedingsta ir žiemą.

„Dažna klaida – šaltuoju sezonu persistengti su aktyviais ingredientais ir procedūromis: dažniau naudoti rūgštis, imtis per intensyvių procedūrų arba retinolį naudoti per dažnai. Tuo metu oda dėl šalčio, vėjo ir sauso patalpų oro neretai būna jautresnė, labiau išsausėjusi, o jos apsauginė funkcija – silpnesnė. Dėl to aktyvios priemonės gali sukelti didesnį sudirgimą, paraudimą, tempimo pojūtį ar šerpetojimą – greičiau nei vasarą”, – pasakoja „Mary Kay” mokymų vadovė.

Ji priduria, kad naudojant retinolį ar atliekant intensyvesnes procedūras, svarbu nepersistengti ir stebėti odos reakcijas: pradėti nuo mažesnio dažnio, rinktis švelnesnes koncentracijas, derinti su odą raminančiomis ir drėgmę sulaikančiomis priemonėmis. Taip pat net ir žiemą reikėtų nepamiršti kasdienės apsaugos nuo saulės, nes oda po tokių procedūrų tampa jautresnė UV spinduliams.

3.     Pamirštame žiemai skirtas priemones.

Vasarą dažniausiai užtenka lengvesnės rutinos, tačiau žiemą vien kremo gali nebeužtekti.

„Šaltuoju sezonu ypač svarbūs papildomi serumai – pavyzdžiui, su hialurono rūgštimi, kuri padeda palaikyti drėgmės balansą, bei priemonės, skirtos odos barjerinei funkcijai atkurti. Tam itin reikšmingi ceramidai, riebalų rūgštys ir cholesterolis – medžiagos, atsakingos už apsauginę odos „plėvelę”, padedančią išlaikyti drėgmę ir saugančią nuo išorinių dirgiklių”, – sako J. Liaudinienė.

Svarbus ne tik šių medžiagų buvimas, bet ir jų tarpusavio santykis – vadinamoji 1:1:3 proporcija.

„Jei ši pusiausvyra sutrinka, drėgmė greičiau išgaruoja, o oda tampa jautresnė ir labiau pažeidžiama. Tokiu atveju oda ima reaguoti į aplinkos veiksnius, atsiranda tempimo pojūtis, dehidratacija, o kartais – net „pasipriešinimas” veikliosioms medžiagoms. Šį procesą galima palyginti su spyna: kai tinkama „rakto” kombinacija atitinka, oda funkcionuoja sklandžiai. Jei ne – veikliosios medžiagos sunkiau pasiekia gilesnius odos sluoksnius, o pati oda tampa mažiau atspari”, – teigia vizažistė.

4.     Apleidžiame rutiną ir neatnaujiname priemonių.

Šaltuoju sezonu dalis žmonių linkę supaprastinti odos priežiūrą iki minimumo ir prarasti nuoseklią rutiną, o tai ilgainiui atsiliepia odos būklei.

„Žiemą dažnai elgiamės kaip meškos, kurios įlenda į žiemos miegą – tarsi leidžiame odai pailsėti ir viską apleidžiame. Rutina susiaurėja iki vieno, labiausiai patikusio kremo, o kitos priemonės lieka nuošalyje: pamirštama paakių zona, nenaudojami serumai, nebesilaikoma įprasto eiliškumo. Pavasarį, kai atsiranda daugiau energijos ir norisi efektyvesnės priežiūros, labai aiškiai pasimato žiemos klaidos – priemonių gal ir turėjome, tačiau jos taip ir nebuvo naudojamos”, – sako J. Liaudinienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad žiemą dažnai pamirštamos ir tos kūno vietos, kurios šaltuoju sezonu mažiau matomos – kaklas ar rankos.

„Pavasarį, kai lengviau apsirengiame, tampa akivaizdu, kad šioms zonoms dėmesio trūko. Todėl žiema gali būti tinkamas metas ne tik išlaikyti rutiną, bet ir peržiūrėti savo priemonių krepšelį. Taip pat įvertinti, ar naudojami produktai atitinka dabartinius odos poreikius. Tai geras laikas atnaujinti naudojamas priemones – rinkoje atsiranda vis daugiau įdomios, novatoriškos, moksliniais tyrimais pagrįstos kosmetikos, todėl verta pasidairyti, ką siūlo rinka”, – teigia vizažistė.

The post Odos priežiūra žiemą: kokias klaidas darome dažniausiai?  appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.