1 mitas: įdegis padaro odą sveikesnę

Daugelis mano, kad pirminis odos paraudimas po buvimo saulėje yra nekaltas ir vėliau virsta gražiu įdegiu. Tačiau vaistininkė A. Krušnienė pabrėžia: „Įraudusi ir įkaitusi oda – tai ne dailaus įdegio pradžia, o odos pažeidimo signalas, kuris ilgainiui gali sukelti ne tik pigmentinių dėmių atsiradimą, raukšleles, bet ir DNR pažeidimus, ląstelių mutacijas. Net nedidelis odos paraudimas, patinimas jau yra laikomas pažeidimu. Ypač pavojingi epizodiniai stiprūs nudegimai vaikystėje ir jaunystėje, nes jie žymiai padidina odos vėžio tikimybę vėliau gyvenime. Be to, saulės sukelta žala kaupiasi visą gyvenimą – net nedideli, bet pasikartojantys nudegimai gali turėti ilgalaikį poveikį.”

Pasak vaistininkės, joks odos įdegis nėra visiškai saugus, tačiau galima UV spindulių daromą žalą sumažinti. „Saulėje būti ne tik galima, bet ir reikia – juk vien saulės šviesa gali pagerinti nuotaiką, suteikti energijos. Tačiau svarbu tai daryti saugiai ir atsakingai – naudojant apsauginius SPF kremus, vartojant pakankamai vandens, rūpinantis savo oda po saulės vonių. Taip pat patarčiau nebūti saulėje vidurdienį, kada ji yra kaitriausia, verčiau rinktis rytą ar popietę nuo 16 val.”, – pažymi A. Krušnienė.

2 mitas: kuo aukštesnis SPF, tuo rečiau reikia atnaujinti apsaugą

Dažnai manoma, kad aukštas SPF užtikrina apsaugą visai dienai. „Teoriškai SPF 50 galėtų apsaugoti odą apie aštuonias valandas”, – sako vaistininkė. „Tačiau prakaitavimas, maudymasis, trynimasis rankšluosčiu ar drabužiais gerokai sumažina apsaugą. Todėl, nepriklausomai nuo SPF skaičiaus, apsauginį kremą būtina atnaujinti kas dvi valandas.”

Ji taip pat pabrėžia, kad net naudojant atsparų vandeniui kremą, apsauga išlieka tik ribotą laiką – po maudynių ar aktyvios fizinės veiklos kremą reikia užtepti iš naujo. Svarbus ir tepamo kremo kiekis – pakankamai apsaugai reikia naudoti tiek, kiek nurodyta gamintojo, dažniausiai tai kelios arbatiniai šaukšteliai produkto visam kūnui.

3 mitas: saulė būtina D vitamino gamybai

Plačiai paplitusi nuomonė, kad reguliarus buvimas saulėje būtinas tam, kad organizmas gautų pakankamai D vitamino. „Camelia” vaistininkė paaiškina: „10–15 minučių 2–3 kartus per savaitę, kai saulėje atidengiamos rankos, kojos ir veidas, yra pakankama vitamino D sintezei. Tačiau mūsų platumose vasaros per trumpos, kad užtikrintų visų metų atsargas. Be to, nudegusioje ar stipriai įdegusioje odoje ši sintezė jau nebevyksta. Saugiausias ir efektyviausias būdas užtikrinti vitamino D kiekį – maisto papildai, tokie kaip vitamino D lašai, kapsulės ar purškalai.”

4 mitas: soliariumai – saugesnis būdas įdegti

Vaistininkė įspėja: nepaisant įsitikinimo, kad soliariumo įdegis yra kontroliuojamas ir saugus, UV spinduliuotė soliariumuose yra tiesiogiai kancerogeninė. „Soliariumų spinduliuotė neskatina vitamino D sintezės, bet ženkliai didina odos vėžio riziką. Kuo jaunesniame amžiuje pradedami lankyti soliariumai, tuo didesnė tikimybė vėliau susirgti odos vėžiu. Be to, soliariumų UV spinduliai labai skiriasi nuo natūralios saulės ir stipriau pažeidžia odą, sukeldami mutacijas.”

5 mitas: SPF filtrai susideda tarpusavyje

Dermatologai vis dar susiduria su įsitikinimu, kad naudojant kelis SPF produktus jų apsauga sumuojasi. „SPF reikšmės nesumuojamos”, – aiškina A. Krušnienė. „Jei dieninis kremas turi SPF 30, o pudra – SPF 20, bendras apsaugos lygis išlieka apie SPF 30.”
Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu rinktis priemones, kurios saugo tiek nuo UVB spindulių (sukeliančių nudegimus ir mutacijas), tiek nuo UVA spindulių, kurie prasiskverbia giliau ir skatina oksidacinį stresą bei odos senėjimą. Apsauga būtina net ir debesuotomis dienomis – UV spinduliai pasiekia odą net kai nėra tiesioginės saulės.

„Apsauginis kremas nuo saulės, lengvi kūną dengiantys drabužiai, skrybėlė ir skėtis nuo saulės – paprasti būdai kasdien pasirūpinti savo oda ir sumažinti odos vėžio riziką. Kalbant apie finansinę apsaugą susirgimo atveju, svarbu paminėti savanoriškose sveikatos draudimo sutartyse dažnai įtraukiamas Kritinių ligų rizikas, kurios apima ir susirgimus nuo vėžio. Asmenims, turintiems Kritinių ligų riziką, diagnozavus susirgimą gali būti išmokama vienkartinė draudimo išmoka arba dengiamos gydymosi išlaidos. ERGO yra registruota 50 proc. daugiau vėžio susirgimų 2024 metais palyginus su 2023 metais, o draudimo išmokų suma yra net 2,7 karto didesnė. Tai – reikšminga finansinė parama susirgus”, – sako draudimo bendrovės ERGO Sveikatos draudimo rizikų vertinimo ir produktų plėtros grupės vadovė Zita Davidonienė.

The post 5 mitai apie saulės vonias: kaip apsaugoti odą nuo vėžio? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Saulės sukeliamos problemos

Lūpų odos problemos dažnai siejamos su šaltuoju metų laiku, tačiau ir vasarą galime susidurti su nemalonumais. Saulėtomis dienomis padidėja žalingų saulės spindulių rizika, kadangi lūpų oda yra labai plona ir neturi melanino, ji jautresnė ultravioletiniams spinduliams. Melaninas sugeria saulės UV spindulius ir padeda apsaugoti odos ląsteles nuo pažeidimų, kurie gali sukelti odos senėjimą ar net vėžį. Taigi, be apsaugos lūpų oda gali greičiau nudegti, parausti ar patinti. Vasarą rinkis balzamą ar lūpų serumą, kuris turėtų apsauginį SPF filtrą.

Pūslelinės paūmėjimas

UV spinduliai gali suaktyvinti herpes virusą – pūslelinę. Kad užkirstum kelią ilgam gijimo procesui, pajutusi kylant pūslelę, įsigyk specialaus tepalo arba geriamų tablečių (prieš tai pasikonsultavusi su vaistininku). Tiesiai ant pūslelės kelis kartus per dieną tepamas tepalas bus veiksmingesnis, jeigu naudosi jį anksčiau, o ne pūslelinei jau įsismarkavus. Jei dažnai susiduri su šia problema, pasirūpink tinkamų vaistų atsargomis namuose. Atsiradus pūslelinei, atsisakyk makiažo -virusu rizikuoji užkrėsti makiažo priemones ir šepetėlius, taip pat jis gali išplisti į kitas veido vietas. Jeigu makiažo priemonės užkimš odos poras ar sudirgins pažeistą lūpų odą, gijimo procesas bus ilgesnis. Turint polinkį sirgti pūsleline, svarbu stiprinti imuninę sistemą, vartoti vitaminus C, D, cinką, subalansuoti mitybą ir vengti streso.

Saustančios lūpos

Saulė, karštis ir vėjas gali išsausinti lūpų odą, ypač jei geriama per mažai vandens. Jeigu lūpos išsausėjo, venk jas laižyti. Seilėse esantys fermentai dirgina lūpų odą ir skatina sausumą, todėl vieną kartą suvilgiusi lūpas seilėmis, netrukus vėl pajusi poreikį jas sudrėkinti. Pasirūpink lūpų balzamu, kurį visuomet norėtųsi turėti po ranka. Pajutusi, kad lūpos išsauso, įvertink ne tik jų priežiūrą, bet ir savo mitybą. Veikiausiai turėtum vartoti daugiau skysčių (labiausiai tiktų vanduo), daugiau žalių daržovių ir skaidulų. Bendra organizmo dehidratacija veikia ir lūpas – jos tampa sausos, šerpetoja ir skilinėja.

Tinkama priežiūra kasdien

Prieš eidama miegoti, lūpas patepk intensyvesniu drėkikliu, karts nuo karto naudok maitinančias lūpų kaukes. Naktis – geriausias metas naudoti atkuriamąsias lūpų priemones. Kol kūnas ilsisi, vyksta odos regeneracija, todėl prieš miegą pateptos lūpos geriau sugers drėkinamąsias medžiagas. Kasdien naudok balzamą ar lūpų pieštuką su SPF apsauga, kad išvengtum žalingo UV spindulių poveikio. Kad išlaikytum lūpas sveikas ir gražias, įtrauk į mitybą daugiau vitamino A turinčių produktų, tokių kaip žuvų taukai, morkos, pieno produktai, kiaušinių tryniai, špinatai ir kopūstai. Lūpos taps minkštesnės, švelnesnės ir atsparesnės neigiamiems aplinkos veiksniams.

Vasariškos lūpų blizgių naujienos

The post Lūpų priežiūros patarimai vasarai ir sezono naujienos appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pristatome 8 paprastus, bet itin veiksmingus įpročius, kurie gali padėti pristabdyti senėjimo procesus ir ilgiau išlikti žvaliai, gražiai ir savimi pasitikinčiai.

1️⃣ Saugokite odą nuo saulės kasdien

Saulės spinduliai – viena pagrindinių priešlaikinio odos senėjimo priežasčių. Net ir debesuotomis dienomis UV spinduliai pasiekia odą, skatindami raukšlelių, pigmentinių dėmių ir elastingumo praradimą.

✅ Naudokite SPF ne tik vasarą, bet ištisus metus – rinkitės dieninį kremą su apsauga nuo saulės (bent SPF30), o vasaros metu – dar didesnę.

2️⃣ Pakankamai miegokite (ir kokybiškai!)

Miego trūkumas tiesiogiai veikia išvaizdą – atsiranda papilkėjusi oda, paburkimai, greičiau gilėja raukšlelės. Be to, miego metu organizmas atsinaujina ir „remontuoja“ save.

✅ Siekite bent 7–8 valandų miego per parą. Reguliarus režimas – dar vienas jaunystės eliksyras.

3️⃣ Valgykite spalvingai ir subalansuotai

Mityba – tai lyg kosmetika iš vidaus. Riebus, perdirbtas maistas spartina uždegiminius procesus, o antioksidantų turtingas maistas padeda kovoti su laisvaisiais radikalais – pagrindiniais senėjimo kaltininkais.

✅ Įtraukite į racioną kuo daugiau daržovių, uogų, riešutų, žuvies, avokadų ir pilno grūdo produktų.

4️⃣ Neleiskite dehidratacijai tapti kasdienybe

Vanduo – gyvybiškai svarbus ne tik bendrai sveikatai, bet ir odos būklei. Net menkas skysčių trūkumas gali sukelti odos sausumą, elastingumo praradimą ir nuovargio požymius.

✅ Gerkite ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens per dieną, o jei aktyviai judate – dar daugiau.

5️⃣ Judėkite – kūnas to nepamirš

Fizinis aktyvumas skatina kraujotaką, deguonies pasiskirstymą, ląstelių atsinaujinimą. Be to, sportas padeda reguliuoti svorį, mažinti stresą ir gerina nuotaiką.

✅ Pasirinkite sau tinkamą aktyvumą: vaikščiojimas, joga, šokiai, plaukimas, dviračio mynimas – svarbu judėti reguliariai.

6️⃣ Stresas – tylus grožio vagis

Lėtinis stresas skatina hormoninius svyravimus, veikia miego kokybę, odos būklę ir net plaukų augimą. Nuolat įsitempęs kūnas sensta greičiau – ir fiziškai, ir emociškai.

✅ Skirkite laiko sau: meditacija, kvėpavimo pratimai, hobiai, laikas gamtoje – visa tai padeda suvaldyti įtampą.

7️⃣ Rūpinkitės veido oda protingai

Brangūs kremai nepadės, jei pamiršite kasdienius odos priežiūros pagrindus. Svarbiausia – nuoseklumas ir tinkamos priemonės pagal jūsų odos tipą bei amžių.

✅ Valykite, drėkinkite, naudokite serumus su vitaminu C, retinoliu ar hialuronu – šios medžiagos palaiko odos stangrumą ir švytėjimą.

8️⃣ Pozityvus požiūris – geriausias filtras

Nesuklyskite – mintys daro įtaką išvaizdai. Žmogus, kuris gyvena su šypsena, švytinčiomis akimis ir priima save su pagarba, visada atrodo žavingiau ir… jaunesnis.

✅ Pradėkite dieną nuo pozityvios minties, įvertinkite tai, ką turite, ir nelyginkite savęs su kitais. Tikras grožis prasideda iš vidaus.

The post 8 veiksmingi patarimai, kaip išlikti jaunatviškai ilgiau ir išvengti priešlaikinio senėjimo appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Lengvesni odos priežiūros produktai

Karštu oru odos riebalų liaukos dirba intensyviau, todėl sunkūs kremai gali užkimšti poras ir sukelti bėrimus ar blizgesį.

Ką keisti:
✔️ Sunkų maitinamąjį kremą keiskite į drėkinamąjį gelį arba lengvą losjoną.
✔️ Rinkitės produktus su hialurono rūgštimi, alaviju ar agurkų ekstraktu – jie drėkina ir gaivina.
✔️ Vietoje tradicinio toniko naudokite hidrolatą (gėlių vandenį) – puikiai tinka veido atgaivinimui dienos metu.

Patikimas patarimas:
Laikykite veido dulksną šaldytuve – atgaivins ir nuramins net per didžiausius karščius.

2. Kasdienis SPF – būtinas net Lietuvoje

Kai saulė šviečia intensyviau, būtina naudoti apsaugą nuo UV spindulių ne tik per atostogas, bet ir kasdien – einant į darbą ar pasivaikščioti.

Ką naudoti:
✔️ Veido kremas su SPF 30–50 – idealiai, jei jis nekomedogeniškas (neužkemša porų).
✔️ Lūpų balzamas su SPF – lūpos dažnai pamirštamos, bet taip pat nukenčia nuo saulės.
✔️ Rankoms ir dekolte sritims – purškiamas ar losjoninis SPF, lengvas ir greitai susigeriantis.

3. Makiažas: mažiau yra daugiau

Aukšta temperatūra ir makiažas – ne pati geriausia kombinacija. Todėl vasarą verta rinktis „no makeup makeup“ įvaizdį, leidžiant odai kvėpuoti.

Kas keičiasi:
✔️ Pamirškite sunkius maskuoklius ir matinę pudrą – vietoje to rinkitės BB ar CC kremą.
✔️ Blakstienų tušas – vandeniui atsparus, ypač jei planuojate daug būti lauke.
✔️ Naudokite kreminės tekstūros skaistalus ar highlighter’ius – jie geriau laikosi šilumoje.
✔️ Fiksuokite makiažą purškiamu fiksatoriumi su drėkinamosiomis savybėmis.

4. Plaukų apsauga nuo saulės, chloro ir druskos

Saulė, baseino chloras ir jūros druska – trys pagrindiniai plaukų priešai vasarą. Jie džiovina, silpnina ir išblukina plaukų spalvą.

Kaip apsaugoti:
✔️ Naudokite plaukų purškalus su UV filtrais.
✔️ Venkite dažnos karščio formavimo priemonių naudojimo – leiskite plaukams džiūti natūraliai.
✔️ Kartą per savaitę naudokite maitinamąją kaukę su keratinu ar aliejais (argano, kokosų).

Patarimas:
Po maudynių jūroje ar baseine iš karto išskalaukite plaukus švariu vandeniu – tai padeda sumažinti chloro ar druskos žalą.

5. Kūno priežiūra: gaiva ir šveitimas

Karštyje odos paviršiuje kaupiasi nešvarumai, prakaitas ir negyvos odos ląstelės – tai gali sukelti niežulį ar net bėrimus.

Vasaros rutina:
✔️ Švelnus kūno šveitimas 1–2 kartus per savaitę – padeda odai kvėpuoti.
✔️ Naudokite dušo aliejų ar putas, kurios neišsausina.
✔️ Kūno drėkinimui rinkitės losjonus su alaviju, kokosų vandeniu ar mentoliu – vėsina ir gaivina.

The post Vasaros grožio rutina: ką keisti, kai temperatūra viršija +25°C appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Specialistų nuomonė: svarbiau odos būklė, o ne skaičius pase

Dermatologai vieningai sutaria: nėra vieno amžiaus, kai „privalu“ pradėti naudoti kremą nuo raukšlių. Viskas priklauso nuo:

• odos tipo,
• gyvenimo būdo,
• genetikos,
• žalingų įpročių,
• aplinkos veiksnių (saulės, streso, miego trūkumo).

Taigi, jei tau 25–30 metų ir matai pirmuosius odos pokyčius (sausumą, elastingumo mažėjimą, mimikos linijas) – tai signalas pradėti naudoti švelnias priemones su antioksidantais, o ne laukti „keturiasdešimtmečio“.

Amžiaus gairės: kada ir ką naudoti?

20–25 metai: prevencija ir apsauga

• Oda dar stangri, bet jau pradeda lėtėti kolageno gamyba.
• Svarbiausias akcentas – drėkinimas ir SPF.

Rekomenduojamos priemonės:

• Lengvi serumai su hialuronu, vitaminu C, niacinamidu,
• Dieninis kremas su SPF 30–50,
• Švelnus akių kremas nuo patinimų ir sausumo.

25–35 metai: pirmieji požymiai ir stipresnė prevencija

• Gali atsirasti mimikos raukšlės, pradeda mažėti odos elastingumas.
• Laikas įvesti aktyvius ingredientus, bet be agresijos.

Rekomenduojamos priemonės:

• Kremas ar serumas su retinolio derivatais (retinyl palmitate),
• Vitaminas C ryte – skaistina ir saugo nuo laisvųjų radikalų,
• Akių kremas su peptidais ar kofeinu.

35–45 metai: korekcija ir gilesnis maitinimas

• Raukšlės tampa gilesnės, oda sausėja, blanksta spalva.
• Reikia tikslinių, stipresnių veikliųjų medžiagų.

Rekomenduojamos priemonės:

• Retinolis arba bakuchiol (natūrali alternatyva jautriai odai),
• Kolageną skatinantys ingredientai (peptidai, kofermentas Q10),
• Maitinantys kremai naktį,
• Reguliarios veido procedūros pas specialistus.

Dažnos klaidos, kurias daro pradedantieji

1. Per agresyvios priemonės per jauname amžiuje – gali sudirginti odą ir išbalansuoti jos mikrobiomą.
2. Nereguliarumas – anti-age kosmetika veikia tik naudojama nuosekliai ir ilgai.
3. Nepakankamas apsaugos nuo saulės naudojimas – tai pagrindinis raukšlių kaltininkas! Net geriausias kremas nepadės, jei ignoruojate SPF.
4. Tikimasi momentinio rezultato – prevencija veikia ilgainiui, rezultatai matomi po 2–3 mėnesių.

The post Kada pradėti naudoti priemones nuo raukšlių? Tikros specialistų rekomendacijos appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Sausas šampūnas – greitas gaivumo efektas bet kur

Kelionėje ne visada pavyksta nusiplauti galvos taip dažnai, kaip norėtųsi – ypač keliaujant kemperiu, stovyklaujant gamtoje ar skrendant ilgais skrydžiais. Sausas šampūnas tampa tikru išsigelbėjimu – jis akimirksniu sugeria riebalų perteklių nuo šaknų, suteikia plaukams purumo ir „tvarkingos šukuosenos“ efektą be vandens.

Kodėl verta įtraukti į kosmetinę?

• Užima mažai vietos ir nereikalauja skalavimo.
• Tinka naudoti bet kur – net lėktuvo tualete.
• Gaivina ne tik plaukus, bet ir nuotaiką!

Patarimas: rinkitės mini pakuotes (50–75 ml) arba birių miltelių versijas – jos tinka ir skrydžiams rankiniame bagaže. Venkite produktų su stipriu kvapu, jei keliaujate į karštus kraštus – šiluma gali sustiprinti aromatą.

2. SPF lūpoms – dažnai pamirštama, bet būtina apsauga

Kelionių metu daug laiko praleidžiame lauke – ar tai būtų miestas, paplūdimys, kalnai ar net slidinėjimo trasos. Dažnai kruopščiai tepame veidą apsauginiu kremu nuo saulės, bet… pamirštame lūpas. Deja, lūpų oda yra itin plona ir ypač jautri UV spinduliams, o nudegusios lūpos gali sukelti skausmą, sausumą ir net pūsleles.

Kodėl SPF lūpoms toks svarbus?

• Apsaugo nuo nudegimo, sausumo ir šerpetojimo.
• Sumažina herpeso atsinaujinimo riziką jautresniems žmonėms.
• Dauguma SPF lūpų balzamų taip pat drėkina ir maitina.

Patarimas: rinkitės SPF 30 ir daugiau turinčius lūpų balzamus, ypač jei keliaujate į pietus ar kalnuotas vietoves. Geriausia – spalvos neturintys ar švelniai tonuoti variantai, tinkantys tiek moterims, tiek vyrams.

3. Micelinis vanduo – švelnus veido valymas be kriauklės

Makiažo likučiai, prakaitas, dulkių ir miesto oro mišinys – visa tai kaupiasi ant mūsų veido odos, ypač kelionių metu. Micelinis vanduo leidžia greitai, švelniai ir efektyviai nuvalyti odą be poreikio ją plauti – svarbu, kai neturite prieigos prie švaraus vandens ar tiesiog norite atnaujinti veido gaivą autobuse, oro uoste ar viešbučio kambaryje.

Micelinis vanduo keliautojams:

• Nuvalo makiažą, riebalus ir nešvarumus.
• Tinka net jautriai odai.
• Yra patogių mini pakuočių arba vienkartinių micelinių servetėlių versijų.

Patarimas: įsigykite užsukamą mini buteliuką (100 ml) – jį galėsite perpilti iš savo įprasto produkto. Taip taupysite vietą ir laikysitės skysčių ribojimo taisyklių lėktuve.

Ką dar verta turėti šalia?

Be šios „keliautojų trijulės“, pravartu į kosmetinę įsidėti:

• Drėkinamąjį kremą su hialuronu – po saulės ar ilgo skrydžio.
• Universalų balzamą (pvz., su pantenoliu) – tinka tiek lūpoms, tiek odos sudirginimams.
• Rankų dezinfekantą su alaviju – higiena + apsauga + drėkinimas.

The post Sausas šampūnas, SPF lūpoms ir micelinis vanduo: keliautojų favoritai, kurie praverčia kiekvienoje išvykoje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas laikoma natūralia kosmetika?

Natūrali kosmetika – tai priemonės, kurių sudėtyje nerasite sintetinių kvapiklių, parabenų, sulfatų ar kitų dirbtinių cheminių medžiagų. Dažniausiai naudojami ingredientai – augaliniai aliejai, žolelių ekstraktai, mineralai. Dėl švelnesnės sudėties natūrali kosmetika ypač mėgstama jautrios odos savininkių ir žmonių, besirūpinančių ekologija bei sveika gyvensena.

Tačiau apsauga nuo saulės – labai specifinė sritis, kurioje neužtenka vien „natūralumo“.

Ką sako ekspertai apie natūralią apsaugą nuo UV spindulių?

Dermatologai sutinka: ne kiekviena natūrali priemonė saugo nuo UV spindulių, o dauguma jų veikia tik iš dalies arba labai trumpą laiką. Saulės spinduliai (ypač UVA ir UVB) pažeidžia odos ląsteles, skatina priešlaikinį senėjimą, pigmentines dėmes, o ilgainiui – ir odos vėžio riziką.

Svarbiausia yra SPF (angl. sun protection factor) rodiklis. Dauguma natūralių kosmetikos gaminių neturi oficialaus SPF sertifikato arba turi labai žemą lygį, kuris neužtikrina tinkamos apsaugos esant stipriam saulės poveikiui.

Natūralūs ingredientai, turintys apsauginių savybių

Kai kurie natūralūs ingredientai tikrai turi šiek tiek natūralaus UV filtro, bet jų veiksmingumas nėra prilyginamas sertifikuotiems apsauginiams kremams. Pavyzdžiui:

• Aviečių sėklų aliejus – dažnai minimas kaip natūralus SPF šaltinis, tačiau jo faktinis SPF lygis labai kinta (nuo SPF 4 iki SPF 20) ir priklauso nuo gamybos proceso.
• Morkų aliejus – turi beta karoteno, kuris padeda stiprinti odos apsaugą nuo UV, bet pats savaime nėra pakankama priemonė.
• Kokosų aliejus, sviestmedžio sviestas, alyvuogių aliejus – drėkina odą, bet nuo saulės neapsaugo.

Svarbu: šie ingredientai gali būti puiki priemonė po saulės, bet ne vietoj apsauginio kremo.

Ar natūrali apsauga gali būti veiksminga?

Taip – jeigu naudojami natūralūs mineraliniai filtrai, tokie kaip:

• Cinko oksidas (Zinc Oxide)
• Titano dioksidas (Titanium Dioxide)

Šie ingredientai laikomi fizikiniais filtrais, kurie atspindi UV spindulius nuo odos paviršiaus. Jie natūralios kilmės ir dažnai naudojami ekologiškoje ar sertifikuotoje natūralioje kosmetikoje. Tačiau net ir tokiu atveju svarbu:

✅ Pasitikrinti, ar priemonė turi aiškiai nurodytą SPF (bent SPF 30 kasdienai).
✅ Naudoti pakankamą kiekį produkto ir atnaujinti kas 2–3 val.
✅ Nepamiršti papildomų priemonių – kepurės, akiniai, buvimas pavėsyje.

Mitas: jei kosmetika natūrali – ji automatiškai saugi saulei

Tai klaidingas įsitikinimas. Kai kurios natūralios medžiagos (pvz., citrusų eteriniai aliejai) gali net didinti odos jautrumą saulei ir sukelti pigmentines dėmes. Todėl svarbu žinoti, kas tikrai padeda, o kas gali pakenkti.

Specialistų rekomendacija

Dermatologai pataria: jei norite naudoti natūralią kosmetiką – rinkitės tik sertifikuotas apsaugines priemones su mineraliniais filtrais ir aiškiu SPF. Tai leidžia suderinti natūralumą su veiksmingumu.

Taip pat, jei praleidžiate daug laiko lauke (sode, prie ežero ar dirbdami lauko darbus), nepriklausomai nuo priemonės sudėties, apsauga nuo saulės turėtų būti nuolatinė kasdienė rutina – kaip dantų valymas ar rankų plovimas.

The post Ar natūrali kosmetika apsaugo nuo saulės? Ką sako specialistai? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į saulę

Skaičiuojama, kad kiekvieną vasarą su nudegimais saulėje susiduria mažiausiai trečdalis šalies gyventojų. Natūralu, kad ir apsauga nuo jos daugelis susirūpina karštuoju metų laiku. Vis dėlto, kaip teigia gydytoja dermatovenerologė–kosmetologė Paulina Grušelionytė, savo odą nuo žalingos spinduliuotės būtina saugoti ištisus metus.

„Dėmesį atkreipti reikėtų tikrai ne vien į saulę. Jau seniai įrodyta, kad ir soliariumai labai didina odos vėžio riziką. Mūsų odai žalinga ir mėlyna šviesa, sklindanti iš įvairių ekranų. Todėl saulės krema ir kitos priemonės turėtų būti naudojami reguliariai, ištisus metus. Tai ne prabanga, o būtinybė. Net jeigu ir atrodo, kad saulės nėra, nuo spindulių vis tiek reikėtų saugotis. SPF turėtų būti plataus veikimo spektro ir saugoti tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių, tiek nuo mėlynosios šviesos”, – sako ji.

Odos specialistai pabrėžia, kad šiandien jau reikėtų kalbėti ne apie apsaugą nuo saulės, o kompleksišką fotoapsaugą. Tokios priemonės užtikrina visapusiškesnę ir pažangesnę priežiūrą ir saugo tiek nuo ultravioletinių (UV) saulės, tiek nuo infraraudonųjų spindulių, o taip pat ir nuo mėlynos šviesos bei kitų neigiamų aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, taršos poveikio.

Reguliarus fotoapsauginių priemonių naudojimas turi ir labai naudingą šalutinį efektą – taip kuriami geri įpročiai, atsiranda tam tikra rutina, kuri labai praverčia ir, tarkime, išvykus atostogauti. Karštose turistinėse šalyse UV indeksas gali siekti 9-11. Palyginimui, Lietuvoje vasaromis jis paprastai būna 4-5, retais atvejais 7. Kitaip tariant, be tinkamo pasiruošimo nudegimai praktiškai neišvengiami.

„Labai dažnai būna taip, kad žmonės per žiemą išsiilgsta saulės ir joje tiesiog kepa. Aš labai patariu per pirmąsias atostogų dienas pernelyg neįsijausti. Nepersistenkite, būkite saulėje šiek tiek mažiau. Odai šiek tiek įdegus, ji automatiškai taps atsparesnė, bet pirmas kelias dienas tikrai reikėtų atsispirti tam psichologiniam savęs spaudimui žūtbūt įdegti. Geri įpročiai čia labai praverčia”, – teigia pašnekovė.

Kokią priemonę pasirinkti?

Anot P. Grušelionytės, fotoapsauginės priemonės turėtų tapti kasdienės higienos priemone. Jo nenaudodami niekam įspūdžio nepadarysite – tiesiog pamažu vis labiau varginsite odą ir greičiau ją sendinsite. Nežinantiems, kiek kremo naudoti, ji duoda paprastą patarimą.

„Yra toks paprastas principas, kad vienam kvadratiniam centimetrui odos turi tekti 2 ml kremo. Aišku, tai skamba labai abstrakčiai ir sunkiai suprantamai, todėl yra tokia dviejų pirštų taisyklė – saulės kremo jūsų veidui reikia tiek, kiek jo telpa per visą smiliaus ir didžiojo piršto ilgį”, – pataria gydytoja.

Tačiau, tai nebūtinai privalo būti būtent kremai. Užsukę į bet kurią vaistinę ar e.parduotuvę, rasite daugybę skirtingų fotoapsauginių priemonių. Nuo kremų, iki aliejų ar dulksnų. Pašnekovė teigia, kad pasirinkimas visų pirma priklauso nuo jūsų odos tipo ir poreikių.

Be abejo, reikėtų atidžiai pasirinkti ir gamintoją. Pasaulinė dermokosmetikos inovacijų ir fotoapsaugos lyderė ISDIN gali pasiūlyti labai platų priemonių asortimentą visai šeimai. Jos išsiskiria savo novatoriškomis tekstūromis, todėl užtikrina ne tik puikią apsaugą, bet ir malonią naudojimo patirtį.

Daugumai žmonių kasdieninėms reikmėms dažniausiai patariama naudoti kremus ir emulsijas, nes jos ir drėkina odą, ir sukuria stiprų apsauginį sluoksnį. Čia galima išskirti ISDIN apsauginę veido emulsiją Fusion Water Magic SPF SPF50. Ji itin lengva, pagaminta vandens pagrindu, todėl akimirksniu įsigeria į odą, nepalikdama balto šydo ar riebių likučių.

Norintiems švytėjimo efekto patiks veido emulsija Fusion Water Magic Glow SPF 50. Ši priemonė ne tik suteikia aukštą apsaugą nuo UVB, UVA, IR-A spindulių ir mėlynosios šviesos poveikio. Be to, ji dar ir suteikia spindesio ir paryškina bei prailgina natūralų įdegį.

Labai populiarūs ir geliai bei fluidai, kurie dėl savo lengvos tekstūros yra geras pasirinkimas tiems, kurie turi riebesnę odą. Gelis Isdin Fusion Gel Sport SPF50 ypač tiks aktyviems žmonėms, nes yra lengvos, visiškai skaidrios ir gaivios tekstūros, greitai įsigeria, suteikia gaivumo pojūtį, yra atsparus prakaitui ir vandeniui. O dėl patogios pakuotės su karabinu, keliaujant ar sportuojant, priemonę visada galima turėti su savimi.

Dulksnos labai tinka vaikams, kurie yra judrūs ir nenustygsta vietoje. Puikus pasirinkimas čia – Isdin Transparent Spray Wet Skin Pediatrics SPF50. Tai itin lengva, permatoma dulksna, veiksminga naudojant ir ant drėgnos odos, purškianti 360 laipsnių kampu Tik turėkite omenyje, kad, vėjuotą dieną purškiant lauke, ją gali nesunkiai išblaškyti vėjas.

Vaikų ir kūdikių veido apsaugai puikiai tiks ultralengva apsauginė emulsija Isdin Fusion Water Magic Pediatrics SPF50, nedirginanti akių ir neturinti jokių kvapiklių.

Kasdien patartina naudoti apsauginį lūpų balzamą, padėsiantį išvengti pūslelinės. Jeigu turite itin jautrią odą, labai padės dvifazis losjonas Isdin Fotoprotector Hydro Lotion SPF50, kurio sudėtyje esantys jūrų dumbliai Chlorella Maris pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu ir suteikia gyvybingumo saulės paveiktai odai.

„Konkrečią priemonę reikėtų rinktis pagal savo gyvenimo būdą. Aktyviems žmonėms, geriau tiks greitai įsigeriantys fluidai ir geliai. Jie į odą patenka net ir per prakaitą. Pliaže tiks ir aliejus ar įprastas kremas – svarbiausia, kad jis lygiai padengtų odą. Po ilgo buvimo saulėje labai gerai raminančios priemonės – su pantenoliu, alaviju ir pan. Jos drėkina odą, o tai labai svarbu, nes saulė pašalina labai daug vandens. Kuo nuosekliau rūpinsitės savo oda, tuo gražesnė ir atsparesnė ji bus”, – teigia P. Grušelionytė.

Isdin apsauginių priemonių nuo saulės galite įsigyti vaistinėse ir jų el. parduotuvėse. 

The post Kasdienė fotoapsauga: kodėl apsauginių priemonių nuo saulės naudojimas turėtų tapti įpročiu? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pamirškite agresyvias, alkoholio pagrindu pagamintas priemones – jūsų odai reikia ramybės, drėgmės ir natūralumo. Štai natūralios, švelnios ir veiksmingos priemonės, kurios padės odai greičiau atsigauti po saulės.

1. Aloe vera (alavijas) – klasika, kuri niekada nenuvilia

Kodėl veikia: alavijo gelis turi stiprių priešuždegiminių, drėkinančių ir raminančių savybių. Jis greitai įsigeria ir akimirksniu atvėsina odą.

Kaip naudoti:
– Jei turite gyvą augalą – perpjaukite lapą ir tiesiog užtepkite gelį ant odos.
– Jei naudojate pirktinį gelį – rinkitės gryną, be alkoholio ir kvapiųjų medžiagų.

2. Jogurtas arba kefyras – šaldytuvo gelbėtojai

Kodėl veikia: šie produktai turi natūralių probiotikų, pieno rūgšties, kurie mažina uždegimą, vėsina ir ramina perkaistą odą.

Kaip naudoti:
– Užtepkite ploną sluoksnį ant sudirgusios odos.
– Laikykite 10–15 minučių, nuplaukite vėsiu vandeniu.

Tinka: nudegusiai ar sausai odai, ypač veidui ir dekoltė zonai.

3. Avižų užpilas arba košė – jautriai ir sudirgusiai odai

Kodėl veikia: avižos turi beta gliukanų, kurie skatina odos gijimą, ramina paraudimą ir niežėjimą.

Kaip naudoti:
– Užplikykite šaukštą avižinių dribsnių karštu vandeniu, atvėsinkite.
– Užtepkite ant odos arba įdėkite į medvilninį maišelį ir įmerkite į vonią – puikus odos raminimo būdas visam kūnui.

4. Rožių arba levandų hidrolatas – natūralus veido tonikas

Kodėl veikia: šie augaliniai vandenys vėsina, drėkina, mažina sudirgimą ir paraudimą.

Kaip naudoti:
– Purkškite tiesiai ant švarios odos kelis kartus per dieną.
– Galite laikyti šaldytuve – vėsus hidrolatas maloniai atgaivins odą karštą vakarą.

5. Kokosų aliejus (tik ant nesudegusios odos!)

Kodėl veikia: kokosų aliejus maitina, drėkina ir apsaugo odą nuo išsausėjimo, padeda atkurti odos lipidų barjerą.

Svarbu: naudokite tik tuomet, kai oda nėra nudegusi ir karšta, nes aliejus „užrakina“ šilumą – tai gali pabloginti būklę esant šviežiam nudegimui.

6. Šaltalankių aliejus – natūralus odos regeneracijos superherojus

Kodėl veikia: turtingas vitaminu E, karotenoidais ir omega rūgštimis, šaltalankių aliejus skatina odos atsinaujinimą.

Kaip naudoti:
– Tepkite labai ploną sluoksnį vakarais, ypač sausoms ar pažeistoms vietoms.
– Dėmesio: aliejus labai dažo, tad naudokite atsargiai ir nakčiai.

7. Agurko griežinėliai arba tyrė

Kodėl veikia: agurkas – tai vandens turtinga daržovė, turinti ir odai naudingų vitaminų (pvz., C), mažina patinimą, ramina, gaivina.

Kaip naudoti:
– Užsidėkite griežinėlius ant veido, kaklo ar akių srities.
– Iš agurko galima pasigaminti tyrę ir panaudoti kaip kaukę.

8. Ramunėlių nuoviras – švelnumas net jautriausiai odai

Kodėl veikia: ramunėlės mažina uždegimą, raudonį ir skatina odos gijimą.

Kaip naudoti:
– Atvėsinkite stipresnį užpilą, mirkykite marlę ar vatos diskelius ir dėkite ant sudirgusių vietų.
– Galima naudoti kaip toniką veidui arba pilti į vonią.

The post Natūralios priemonės po saulės: ką dėti ant odos, kad greičiau atsigautų? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas yra SPF ir kodėl jis svarbus?

SPF (angl. Sun Protection Factor) žymi apsaugos nuo UVB spindulių lygį. UVB spinduliai sukelia saulės nudegimus, o ilgalaikis jų poveikis didina odos vėžio riziką. Taip pat svarbu apsauga nuo UVA spindulių, kurie prasiskverbia giliau į odą ir sukelia senėjimą, pigmentines dėmes.

Net debesuotą dieną iki 80 % UV spindulių pasiekia odą, tad apsauga aktuali ne tik per atostogas.

Kada naudoti SPF Lietuvoje?

• Nuo kovo iki spalio mėn. – kasdien, ypač jei praleidžiate daugiau nei 15 min. lauke.
• Per pietus (11–15 val.) – apsauga būtina net ir debesuotą dieną.
• Po žiemos – oda yra itin jautri, todėl net pavasario saulė gali pakenkti.

Atostogų metu, prie jūros ar kalnuose – SPF reikalingas visą dieną, atnaujinamas kas 2 valandas.

Kiek SPF reikia tepti?

Daugelis mūsų daro klaidą – tepa per mažai kremo. Kad SPF veiktų kaip nurodyta ant pakuotės, reikia laikytis kiekio taisyklės:

• Veidui ir kaklui – apie ½ arbatinio šaukštelio (maždaug 1,25 ml)
• Visam kūnui – apie 30 ml (maždaug vienas valgomasis šaukštas)

Patarimas: naudokite „dvigubo tepimo metodą“ – pirmą sluoksnį užtepkite, leiskite įsigerti ir po 10 minučių pakartokite. Tai padidina apsaugą.

Kokio stiprumo SPF reikia Lietuvoje?

SPF 15 saugo tik nuo ~93 % UVB spindulių, o SPF 50 – apie 98 %. Nors skirtumas atrodo nedidelis, jautriai odai jis – labai reikšmingas.

Kaip dažnai atnaujinti SPF?

• Kas 2 val. – jei esate lauke
• Po maudynių, prakaitavimo ar rankšluosčio naudojimo
• Net jei produktas „atsparus vandeniui“, apsauga laikina, ir ją būtina atnaujinti

Kurį SPF produktą rinktis? Kremas, purškalas ar losjonas?

• Veidui – rekomenduojami specialūs, lengvos konsistencijos kremai ar emulsijos, tinkančios jūsų odos tipui (pvz., be aliejaus riebiai odai)
• Kūnui – purškiamas arba losjonas, lengvai paskirstomas
• Po makiažu – naudokite SPF fluidą arba atnaujinkite apsaugą su SPF pudra arba dulksna

Dažniausios SPF naudojimo klaidos

1. Naudojamas tik prie jūros ar per karščius
2. Per mažas kiekis
3. Neatnaujinamas dienos eigoje
4. Užmirštami ausys, kaklas, lūpos ir plaštakos
5. Nepaisoma galiojimo termino

The post Kaip tinkamai naudoti SPF: kiek, kada ir kokio stiprumo reikia Lietuvoje? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.