Moteris saulėje / Unsplash nuotr.
Fleur Kaan / Unsplash nuotr.

Pigmentinės dėmės: 7 klaidos, dėl kurių jos ryškėja

Pigmentinės dėmės retai atsiranda per vieną dieną. Dažniau jos išryškėja palaipsniui – po vasaros, kelių savaičių saulėje, hormoninių pokyčių, sudirgusios odos ar užsitęsusio spuogelio. Vieną rytą veidrodyje tiesiog pastebime rusvą šešėlį virš lūpos, ant skruostų ar kaktos.

Pigmentaciją gali būti sunku pašviesinti, tačiau jos ryškėjimą dažnai įmanoma pristabdyti. Tam svarbiausia ne kuo daugiau aktyviųjų medžiagų, o nuosekli apsauga nuo saulės, ramus odos barjeras ir keli kasdieniai įpročiai.

Kodėl atsiranda pigmentinės dėmės?

Hiperpigmentacija išryškėja, kai tam tikrose odos vietose pagaminama arba susikaupia daugiau melanino. Dėmes gali paskatinti ultravioletinė spinduliuotė, hormoniniai pokyčiai, odos uždegimas, aknė, traumos ir kai kurie vaistai.

Dažniausiai susiduriama su saulės dėmėmis, melazma arba použdegimine hiperpigmentacija – tamsesniais pėdsakais, kurie lieka sugijus spuogui, sudirgimui ar kitam odos pažeidimui. Tokios dėmės gali dar labiau patamsėti nuo saulės.

Pigmentinės dėmės / Pexels nuotr.
Angela Roma / Pexels nuotr.

1 klaida: SPF naudojamas tik paplūdimyje

Apsauginis kremas nėra vien atostogų kosmetika. Ultravioletiniai spinduliai odą pasiekia ir debesuotomis dienomis, o UVA spinduliai gali prasiskverbti pro langų stiklą. Todėl pigmentacija gali ryškėti ne tik deginantis, bet ir kasdien vaikštant mieste, vairuojant ar ilgai sėdint šalia lango.

Rinkitės plataus spektro, nuo UVA ir UVB saugantį kremą, kurio SPF yra ne mažesnis nei 30. Pigmentacijai linkusiai odai praktiškas pasirinkimas gali būti SPF 50, ypač vasarą, kelionėse ar ilgiau būnant lauke.

Svarbiau už tai, ar kremas mineralinis, cheminis ar mišrus, yra jo apsaugos spektras ir tai, ar priemonę naudosite kasdien. Mineraliniai filtrai gali būti patogesni jautriai odai, tačiau tinkamai naudojamos veiksmingos gali būti visų tipų apsaugos priemonės.

2 klaida: tepamas simbolinis SPF kiekis

Net ir aukštas SPF neapsaugos taip, kaip nurodyta ant pakuotės, jeigu priemonės bus užtepta per mažai. Orientuotis galima pagal vadinamąją dviejų pirštų taisyklę – kremo linija išspaudžiama per rodomojo ir vidurinio pirštų ilgį.

Apsauga turi padengti ne tik veidą, bet ir ausis, kaklą bei kitas atviras zonas. Būnant lauke SPF rekomenduojama atnaujinti maždaug kas dvi valandas, taip pat iš karto po maudynių ar gausaus prakaitavimo.

Jeigu beveik visą dieną praleidžiate patalpoje, nereikia gyventi su laikmačiu rankoje. Tačiau prieš išeinant į lauką pietų metu ar po darbo verta įvertinti, ar nuo rytinio tepimo apsauga nebuvo nutrinta.

3 klaida: neįvertinama matoma saulės šviesa

Pigmentaciją gali skatinti ne tik nematomi UVA ir UVB spinduliai, bet ir matoma saulės šviesa – ta šviesos dalis, kurią matome akimis. Ji ypač aktuali melazmos ir sunkiau nykstančių pigmentinių dėmių atveju.

Įprastas bespalvis SPF pirmiausia saugo nuo ultravioletinių spindulių, tačiau nebūtinai suteikia pakankamą apsaugą nuo matomos šviesos. Todėl pigmentacijai linkusiai odai gali būti naudingas tonuotas SPF su geležies oksidais – būtent pigmentai, suteikiantys priemonei atspalvį, padeda sumažinti matomos šviesos poveikį odai.

Svarbu: didžiausias matomos šviesos šaltinis yra saulė. Kasdienis telefono ar kompiuterio naudojimas pigmentacijos požiūriu nelaikomas tokia reikšminga problema kaip buvimas saulėje.

4 klaida: dėmės puolamos visomis priemonėmis iš karto

Pastebėjus pigmentaciją lengva susigundyti vienu metu pradėti naudoti rūgštis, retinolį, vitaminą C ir stiprius šveitiklius. Tačiau sudirgusi oda gali parausti, pradėti perštėti ir tapti dar labiau linkusi į použdegiminę pigmentaciją.

Jeigu produktas nuolat degina, graužia ar sukelia šerpetojimą, tai nėra įrodymas, kad jis „stipriai veikia“. Amerikos dermatologų akademija pabrėžia, kad odą dirginantys produktai patys gali paskatinti tamsesnių dėmių atsiradimą.

Pradėkite nuo vienos veikliosios medžiagos ir įveskite ją palaipsniui. Pigmentacijai gali būti naudojama azelaino ar glikolio rūgštis, vitaminas C ir retinoidai, tačiau tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo odos būklės bei pigmentacijos priežasties.

5 klaida: spaudomi ir krapštomi spuogai

Tamsus pėdsakas dažnai lieka ne vien dėl paties spuogo, bet ir dėl užsitęsusio uždegimo bei papildomos odos traumos. Kuo intensyviau spuogas spaudžiamas ar krapštomas, tuo didesnė tikimybė, kad sugijus liks rusva, pilkšva ar violetinė dėmelė.

Použdegiminė hiperpigmentacija gali atsirasti po bet kokio odos uždegimo ar sužeidimo, o saulė tokias vietas dar labiau patamsina.

Todėl svarbu gydyti pačią aknę, o ne vien jos paliktus pėdsakus. Jei bėrimai dažni, skausmingi ar palieka randus, veiksmingiau kreiptis į dermatologą, nei nuolat keisti kosmetikos priemones.

6 klaida: tikimasi rezultato po dviejų savaičių

Pigmentacija blunka lėtai. Paviršinė, keliais tonais už natūralią odos spalvą tamsesnė dėmė gali šviesėti nuo 6 iki 12 mėnesių. Giliau odoje esanti pigmentacija gali išlikti dar ilgiau.

Retinoidai, azelaino rūgštis ar kitos priemonės gali padėti, tačiau jų poveikis vertinamas ne po kelių dienų. Per dažnas produktų keitimas tik apsunkina galimybę suprasti, kas odai iš tiesų tinka.

Retinoidus geriausia pradėti naudoti rečiau ir mažesnio stiprumo. Jie gali dirginti odą, todėl dieną būtina apsauga nuo saulės. Nėštumo metu retinoidų naudoti nerekomenduojama.

Moteris žiūri į veidrodį
Pigmentinės dėmės / AI sugeneruota nuotr.

7 klaida: kiekviena ruda dėmė laikoma paprasta pigmentacija

Ne kiekvienas patamsėjimas yra saulės ar spuogų paliktas pėdsakas. Jeigu dėmė didėja, keičia formą ar spalvą, turi nelygius kraštus, išsiskiria iš kitų darinių, niežti arba kraujuoja, ją turėtų įvertinti gydytojas dermatologas.

Pasikonsultuoti verta ir tuomet, kai pigmentacija atsirado staiga, apima didesnį plotą arba nepagerėja laikantis nuoseklios priežiūros. Dermatologas gali nustatyti pigmentacijos rūšį ir, jei reikia, skirti receptinius preparatus ar pasiūlyti profesionalias procedūras.

Paprasta rutina pigmentacijai kontroliuoti

Ryte pakanka švelniai nuvalyti odą, naudoti vieną pasirinktą serumą, drėkinamąjį kremą ir gausiai užtepti plataus spektro SPF. Pigmentacijai linkusiai odai galima rinktis tonuotą apsaugą su geležies oksidais.

Vakare svarbu kruopščiai nuvalyti makiažą ir SPF. Aktyviąsias medžiagas įveskite po vieną: pavyzdžiui, azelaino rūgštį arba retinoidą naudokite kelis vakarus per savaitę, o kitomis dienomis leiskite odai atsigauti.

Svarbiausia taisyklė paprasta: pigmentinių dėmių nereikia agresyviai „nutrinti“. Geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami tuomet, kai oda nuosekliai saugoma nuo saulės, nedirginama ir gauna pakankamai laiko atsinaujinti.