Žiema – geras metas pradėti gydymą

Kapiliarų atsiradimą lemia įvairūs veiksniai – genetinis polinkis, hormonų pokyčiai, nėštumas, venų sienelių silpnumas, ilgalaikis stovimas ar sėdimas darbas, fizinis krūvis, aukšta temperatūra, netinkama mityba ar rūkymas.

Žiemą kapiliarai tampa labiau matomi, nes oda pabąla, o šaltis susiaurina sveikas kraujagysles, tuo tarpu pažeistos lieka išsiplėtusios. Dėl to jos matomos dar ryškiau. Vis dėlto, šaltasis sezonas yra ne tik metas, kai problemos labiau išryškėja – tai ir laikas, kai jas gydyti yra efektyviausia.

Gydytoja pabrėžia, kad žiemą procedūrų rezultatai būna stabilesni, nes kraujagyslės natūraliai mažiau plečiasi. Šaltuoju sezono metu oda nėra veikiama intensyvių UV spindulių, todėl ženkliai sumažėja pigmentacijos rizika po lazerinių procedūrų. Be to, šaltuoju metų laiku pacientams daug patogiau dėvėti kompresines kojines, kurios būtinos tiek po lazerinių procedūrų, tiek po skleroterapijos.

Žiemos sezonu taip pat paprasčiau suplanuoti gydymo kursą – kapiliarų šalinimas dažniausiai atliekamas per kelis seansus, tarp kurių privalomos kelių savaičių pertraukos. Šaltuoju periodu tai atlikti gerokai paprasčiau, nes procedūrų netrikdo saulė, kelionės ar aktyvus lauko gyvenimas.

„Jeigu pastebite, kad kapiliarai ar venos darosi ryškesni ar sukelia diskomfortą, verta pasikonsultuoti su specialistu ir nebeatidėlioti sprendimo. Tinkamai pasirūpinus dabar, pavasarį galima pasitikti jau su sveikesnėmis ir gražesnėmis kojomis“, – sako gyd. I. Ašakienė.

Gydymas lazeriu – vienas efektyviausių

Pasak gydytojos, efektyviausias būdas pašalinti ryškius ir išsiplėtusius kapiliarus – lazerinis gydymas. Lazerio energija selektyviai veikia tik hemoglobiną pažeistose kraujagyslėse, todėl šalutinis poveikis aplinkiniams audiniams minimalus, o kapiliarai palaipsniui užanka ir išnyksta.

Šiuolaikinės technologijos leidžia vienodai veiksmingai šalinti ir paviršinius raudonus kapiliarus, ir gilesnius melsvus kapiliarinius tinklus. Procedūra trunka vos kelias minutes, dažniausiai sukelia tik lengvą dilgčiojimą ar šilumos pojūtį. Po jos gali pasireikšti nestiprus paraudimas ar patinimas, kurie įprastai išnyksta per kelias dienas. Siekiant optimalaus rezultato, dažniausiai rekomenduojama atlikti 2–4 procedūras, priklausomai nuo kapiliarų išplitimo ir gylio.

Didesnėms paviršinėms venoms – skleroterapija

Tuo tarpu didesnėms paviršinėms venoms efektyvesnė yra skleroterapija. Šios procedūros metu į veną suleidžiama speciali medžiaga, sukelianti venos sienelių sukibimą ir natūralų jos užakimą. Atlikus šią procedūrą po kurio laiko pažeista vena išnyksta.

Skleroterapija itin veiksminga, kai reikia pašalinti vidutinio dydžio ar didesnes paviršines venas. Dažnai šis metodas derinamas su lazeriniu gydymu – toks kombinuotas sprendimas leidžia pasiekti geriausią estetinį ir terapinį rezultatą.

Gydytoja I. Ašakienė atkreipia dėmesį, kad žiema skleroterapijai ypač tinkama, nes kompresines kojines, kurias būtina dėvėti kelias savaites po procedūros, šaltuoju metu nešioti patogiau ir lengviau paslėpti po drabužiais.

Svarbu suprasti, kad ryškėjantys kapiliarai ne visada yra savarankiška problema. Kartais jie atspindi rimtesnį sutrikimą – paviršinių ar giliųjų venų vožtuvų nepakankamumą, dėl kurio veninis kraujas nepakankamai teka aukštyn ir didina spaudimą paviršinėms kraujagyslėms.

Tokiais atvejais kapiliarų gydymas vien lazeriu suteiks gražų, tačiau trumpalaikį efektą. Todėl pacientams, turintiems daugiau kapiliarų ir veninių pokyčių, pirmiausia rekomenduojamas echoskopinis venų tyrimas. Jis leidžia tiksliai nustatyti, ar reikalingas kompleksinis venų gydymas: lazerinė operacija, skleroterapija, kompresinė terapija ir tik tuomet – kapiliarų šalinimas. Toks nuoseklus gydymas ne tik pagerina estetinį rezultatą, bet ir apsaugo nuo atkryčio bei komplikacijų ateityje.

Kasdieniai įpročiai: ko vengti ir kas iš tikrųjų padeda

Kojų venų būklė labai priklauso nuo kasdienių įpročių. Netinkama mityba, per didelis druskos kiekis, skysčių trūkumas ar nejudrumas silpnina venines sieneles ir blogina kraujotaką.

Karštis skatina kraujagyslių plėtimąsi, todėl dažnos pirtys ar karštos vonios gali pabloginti simptomus. Šaltuoju metų laiku tokios procedūros tampa itin populiarios, tačiau žmonėms su išsiplėtusiais kapiliarais jų derėtų vengti.

Reguliari fizinė veikla – ypač vaikščiojimas, plaukimas, tempimo pratimai – gerina veninę kraujotaką, tuo tarpu intensyvus svorių kilnojimas gali didinti veninį spaudimą.

Papildomai venų sveikatai naudingi venotonikai, tokie kaip diosminas ar hesperidinas, taip pat vitaminai C ir E, bioflavonoidai, omega-3 riebalų rūgštys. Nors šios priemonės neišnaikina kapiliarų, jos padeda stiprinti kraujagyslių sieneles, palaikyti gydymo rezultatus ir mažinti naujų pažeidimų riziką.

Gydytoja Ingrida Ašakienė pabrėžia, kad žiema yra metas, kai galima ramiai, be skubėjimo ir be saulės keliamų apribojimų pasirūpinti venų sveikata. Tinkamas procedūrų laikas, profesionali diagnostika ir nuoseklus gydymo planas leidžia pasiekti ilgalaikį rezultatą. Todėl delsti nereikėtų – būtent šaltuoju sezonu pradėtas kapiliarų ir paviršinių venų gydymas suteikia geriausią estetinį efektą ir pavasarį leidžia pasitikti su sveikesnėmis, lygesnėmis ir gražesnėmis kojomis.

The post Kraujagyslių chirurgė: žiema – puikus metas gydyti išsiplėtusius kapiliarus ir venas. Kodėl delsti neapsimoka? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Venų varikozę lydi įvairūs mitai, todėl žmonės į specialistus neretai kreipiasi ligai jau gerokai pažengus. Jie baiminasi skausmingo pooperacinio bei ilgo nedarbingumo laikotarpio, didelių ir ryškiai matomų randų. Vis dėlto šiuolaikinės technologijos leidžia pašalinti venas neskausmingai, nepaliekant odos defektų ir žmogus iškart gali tęsti savo įprastinę veiklą”, – sako S. J. Norvydas.

Ne tik estetinė problema

Nors venų varikozė gali pasireikšti kiekvienam, didžiausia rizika kyla žmonėms, turintiems genetinį polinkį. Jei šeimoje buvo sergančiųjų, tikimybė susirgti padidėja net 3–4 kartus. Dėl hormoninių pokyčių, nėštumų ir kontracepcijos priemonių vartojimo ši liga dažniau nustatoma moterims.

Dar vienas svarbus rizikos veiksnys – sėdimas ar stovimas darbas ir antsvoris. Kai žmogus mažai juda ir ilgą laiką nekeičia kūno padėties, sutrinka kraujotaka, o tai sudaro palankias sąlygas venų varikozei vystytis.

„Pirmieji šios ligos simptomai yra sunkumas ir nuovargis kojose, patinimas vakarais, mėšlungis naktį, ypač blauzdų srityje. Neretai pasireiškia ir odos niežėjimas, sudirgimas ar nežymūs spalvos pakitimai, taip pat maudžiantis, pulsuojantis skausmas, sustiprėjantis dienos pabaigoje. Svarbu suprasti, kad matomos išsiplėtusios venos – tai jau vėlesnė ligos stadija. Dažnai echoskopijos metu nustatome pakitimus net ir tada, kai vizualiai kojų venos atrodo nepakitusios. Ankstyvas ištyrimas leidžia ne tik sumažinti simptomus, bet ir parinkti efektyviausią gydymą, kol liga dar nėra pažengusi. Tai dažnai padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip trofinės opos, paviršinių ar giliųjų venų trombozė, kraujavimai iš išplonėjusių varikozinių mazgų”, – dalijasi S. J. Norvydas.

Neverta bijoti operacijos

Kraujagyslių chirurgas primena, kad anksčiau norintiems išgydyti išsiplėtusias kojų venas reikėjo susitaikyti su chirurgine operacija ir skausmingu pooperaciniu laikotarpiu, tačiau šiuolaikinės operacijos yra kur kas mažiau invazinės. Jų metu atliekama mažiau arba jokių pjūvių, o gijimo laikotarpis ženkliai trumpesnis ir paprastesnis.

„Šiandien yra itin platus modernių venų varikozės gydymo metodų pasirinkimas. Vienas populiariausių – endoveninė lazerinė abliacija. Jos metu, taikant vietinę nejautrą, išsiplėtusios paviršinės kojos venos sunaikinamos be pjūvių, o pacientas iškart gali grįžti į kasdienę veiklą. Neretu atveju atliekamas ir chirurginis venų šalinimas – mikroflebektomija. Nors šiuolaikinės technologijos dažnai leidžia išvengti operacijos, esant labai išsiplėtusioms, vingiuotoms venoms tradicinė flebektomija vis dar yra geriausias sprendimas. Tai taip pat minimaliai invazinis metodas, kai vena pašalinama atliekant vos kelių milimetrų pjūvius”, – pasakoja S. J. Norvydas.

Lazerinė terapija ir minimaliai invazinė chirurgija yra 90–95 proc. efektyvios, o tai reiškia, kad gydyta vena uždaroma arba pašalinama visam laikui. Vis dėlto venų varikozė yra lėtinė venų sienelių ir vožtuvų liga, todėl ateityje gali išsiplėsti kitos, anksčiau buvusios sveikos venos. Dėl šios priežasties venomis svarbu rūpintis nuolat – profilaktiškai tikrintis ir koreguoti gyvenimo būdą.

Kelią ligoms užkerta kasdieniai įpročiai

Nepaisant to, kad didelę įtaką venų varikozės atsiradimui daro paveldimumas, ligos progresavimo greitis didele dalimi priklauso nuo gyvenimo būdo. Kraujagyslių chirurgas pabrėžia, kad tinkama profilaktika gali ne tik atitolinti simptomus, bet ir padėti išvengti komplikacijų.

„Viena iš pagrindinių priemonių – reguliarus fizinis aktyvumas. Ilgas stovėjimas ar sėdėjimas be pertraukų blogina kraujotaką, didina spaudimą kojų venose ir gali paspartinti ligos progresavimą. Todėl pravartu kasdien pasivažinėti dviračiu, pasivaikščioti ar paplaukioti. Dirbantiems sėdimą darbą, verta bent kas pusvalandį atsistoti, pramankštinti blauzdas ar atlikti pėdų mankštą”, – sako S. J. Norvydas.

Normalus kūno svoris bei sveika mityba

Ne mažiau svarbus ir normalus kūno svoris bei sveika mityba, todėl naudinga vengti perdirbtų maisto produktų ir druskos, vartoti daugiau vaisių bei daržovių. Kita efektyvi profilaktikos priemonė (ypač nėščiosioms ir dažnai keliaujantiems) yra kompresinės kojinės. Jos pagerina kraujo tekėjimą, mažina tinimą ir padeda išvengti simptomų progresavimo. Taip pat verta rinktis patogią ir minkštą avalynę žemu kulnu, padedančią kraujui lengviau tekėti.

„Per didelė šiluma plečia kraujagysles ir gali pabloginti simptomus, todėl jaučiantiems sunkumą ir nuovargį kojose bei turintiems išsiplėtusias venas verta vengti pirčių ir karštų vonių ir vietoje to rinktis kraujotaką stimuliuojantį kontrastinį dušą. Turintiems paveldėtą polinkį ligai, naudinga vartoti venų tonusą stiprinančius preparatus – venotonikus. Jie padeda sumažinti kojų tinimą, nuovargį bei diskomfortą. Be to, bent kartą per metus atliekamas profilaktiškas venų patikrinimas ultragarsu –  itin efektyvus būdas laiku pastebėti pokyčius”, – pabrėžia Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva” Kraujagyslių ligų centro gydytojas kraujagyslių chirurgas S. J. Norvydas.

The post Kraujagyslių chirurgas apie venų varikozę: žmonės pirmuosius ligos simptomus linkę nurašyti nuovargiui appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas sukelia venų varikozę?

Venų varikozė atsiranda, kai venų vožtuvai nebeveikia tinkamai, kraujas pradeda kauptis venose, jas išsiplečia ir deformuoja. Tai gali būti dėl genetikos, ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, antsvorio, hormoninių pokyčių ar netinkamos avalynės.

Natūralūs būdai kovoti su venų varikoze

1. Fizinis aktyvumas

Reguliarus judėjimas, ypač vaikščiojimas, plaukimas ar dviračio mynimas, gerina kraujo cirkuliaciją kojose ir stiprina venų sieneles.

Patarimas: venkite ilgalaikio stovėjimo ar sėdėjimo vienoje pozicijoje – kas valandą darykite trumpas pertraukėles pasivaikščioti.

2. Kojų pakėlimas

Kojų pakėlimas virš širdies lygio keletą kartų per dieną sumažina kraujo sąstingį venose ir mažina patinimus.

3. Masažas ir kompresinės kojinės

Masažas skatina limfos ir kraujo tekėjimą, o kompresinės kojinės palaiko venas ir užkerta kelią jų išsiplėtimui.

Patarimas: rinkitės kokybiškas kompresines kojines, tinkamo spaudimo laipsnio, patariant gydytojui.

4. Mityba ir skysčių vartojimas

Valgykite daug maisto produktų, turinčių antioksidantų, pavyzdžiui, uogų, vaisių, žalumynų, taip pat maisto produktų, stiprinančių kraujagysles, kaip ciberžolė ar česnakas.

Patarimas: vartokite pakankamai vandens, nes geras hidratavimas padeda išlaikyti kraujo tekėjimą.

5. Natūralūs papildai ir augaliniai preparatai

• Ginkmedžio ekstraktas gerina kraujotaką.
• Kastanų vaisių ekstraktas mažina patinimus ir stiprina venų sieneles.
• Arnikos gelis malšina skausmą ir uždegimą.

Prieš vartojant papildus – pasitarkite su gydytoju.

6. Šilto ir šalto vandens terapija

Pakaitomis palaistykite kojas šiltu ir šaltu vandeniu – tai gerina venų tonusą ir skatina kraujo cirkuliaciją.

7. Tinkama avalynė

Venkite aukštakulnių ir itin siauros avalynės, rinkitės patogius batus su mažesniu kulnu, kurie leidžia kojoms jaustis laisviau ir skatina kraujotaką.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei varikozė stipriai progresuoja, atsiranda skausmas, patinimas, odos pakitimai ar žaizdos, būtina kreiptis į specialistą. Kartais reikalingas profesionalus gydymas, kurio natūralūs metodai nepakeis.

The post Sudie, venų varikoze! Kaip su ja atsisveikinti natūraliais būdais appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.