Išsiplėtę kojų kapiliarai ir venos – dažna problema, kuri ne tik kelia estetinių nepatogumų, bet ir gali būti venų ligų pradžia. Nors dažnai tai laikoma vien tik estetine bėda, kapiliarų išryškėjimas neretai signalizuoja apie pradinį veninės kraujotakos sutrikimą. Jo nepaisant, ilgainiui gali vystytis lėtinis venų nepakankamumas, atsirasti tinimai, uždegimai ar net trofinės opos. Odos ligų, lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Skin Olympus“ kraujagyslių chirurgė, medicinos mokslų daktarė Ingrida Ašakienė, daugiau nei dvidešimt metų gydanti venų ligas, pabrėžia, kad žiema yra pats palankiausias laikas spręsti tiek kapiliarų, tiek paviršinių venų problemas.
Žiema – geras metas pradėti gydymą
Kapiliarų atsiradimą lemia įvairūs veiksniai – genetinis polinkis, hormonų pokyčiai, nėštumas, venų sienelių silpnumas, ilgalaikis stovimas ar sėdimas darbas, fizinis krūvis, aukšta temperatūra, netinkama mityba ar rūkymas.
Žiemą kapiliarai tampa labiau matomi, nes oda pabąla, o šaltis susiaurina sveikas kraujagysles, tuo tarpu pažeistos lieka išsiplėtusios. Dėl to jos matomos dar ryškiau. Vis dėlto, šaltasis sezonas yra ne tik metas, kai problemos labiau išryškėja – tai ir laikas, kai jas gydyti yra efektyviausia.
Gydytoja pabrėžia, kad žiemą procedūrų rezultatai būna stabilesni, nes kraujagyslės natūraliai mažiau plečiasi. Šaltuoju sezono metu oda nėra veikiama intensyvių UV spindulių, todėl ženkliai sumažėja pigmentacijos rizika po lazerinių procedūrų. Be to, šaltuoju metų laiku pacientams daug patogiau dėvėti kompresines kojines, kurios būtinos tiek po lazerinių procedūrų, tiek po skleroterapijos.
Žiemos sezonu taip pat paprasčiau suplanuoti gydymo kursą – kapiliarų šalinimas dažniausiai atliekamas per kelis seansus, tarp kurių privalomos kelių savaičių pertraukos. Šaltuoju periodu tai atlikti gerokai paprasčiau, nes procedūrų netrikdo saulė, kelionės ar aktyvus lauko gyvenimas.
„Jeigu pastebite, kad kapiliarai ar venos darosi ryškesni ar sukelia diskomfortą, verta pasikonsultuoti su specialistu ir nebeatidėlioti sprendimo. Tinkamai pasirūpinus dabar, pavasarį galima pasitikti jau su sveikesnėmis ir gražesnėmis kojomis“, – sako gyd. I. Ašakienė.
Gydymas lazeriu – vienas efektyviausių
Pasak gydytojos, efektyviausias būdas pašalinti ryškius ir išsiplėtusius kapiliarus – lazerinis gydymas. Lazerio energija selektyviai veikia tik hemoglobiną pažeistose kraujagyslėse, todėl šalutinis poveikis aplinkiniams audiniams minimalus, o kapiliarai palaipsniui užanka ir išnyksta.
Šiuolaikinės technologijos leidžia vienodai veiksmingai šalinti ir paviršinius raudonus kapiliarus, ir gilesnius melsvus kapiliarinius tinklus. Procedūra trunka vos kelias minutes, dažniausiai sukelia tik lengvą dilgčiojimą ar šilumos pojūtį. Po jos gali pasireikšti nestiprus paraudimas ar patinimas, kurie įprastai išnyksta per kelias dienas. Siekiant optimalaus rezultato, dažniausiai rekomenduojama atlikti 2–4 procedūras, priklausomai nuo kapiliarų išplitimo ir gylio.
Didesnėms paviršinėms venoms – skleroterapija
Tuo tarpu didesnėms paviršinėms venoms efektyvesnė yra skleroterapija. Šios procedūros metu į veną suleidžiama speciali medžiaga, sukelianti venos sienelių sukibimą ir natūralų jos užakimą. Atlikus šią procedūrą po kurio laiko pažeista vena išnyksta.
Skleroterapija itin veiksminga, kai reikia pašalinti vidutinio dydžio ar didesnes paviršines venas. Dažnai šis metodas derinamas su lazeriniu gydymu – toks kombinuotas sprendimas leidžia pasiekti geriausią estetinį ir terapinį rezultatą.
Gydytoja I. Ašakienė atkreipia dėmesį, kad žiema skleroterapijai ypač tinkama, nes kompresines kojines, kurias būtina dėvėti kelias savaites po procedūros, šaltuoju metu nešioti patogiau ir lengviau paslėpti po drabužiais.
Svarbu suprasti, kad ryškėjantys kapiliarai ne visada yra savarankiška problema. Kartais jie atspindi rimtesnį sutrikimą – paviršinių ar giliųjų venų vožtuvų nepakankamumą, dėl kurio veninis kraujas nepakankamai teka aukštyn ir didina spaudimą paviršinėms kraujagyslėms.
Tokiais atvejais kapiliarų gydymas vien lazeriu suteiks gražų, tačiau trumpalaikį efektą. Todėl pacientams, turintiems daugiau kapiliarų ir veninių pokyčių, pirmiausia rekomenduojamas echoskopinis venų tyrimas. Jis leidžia tiksliai nustatyti, ar reikalingas kompleksinis venų gydymas: lazerinė operacija, skleroterapija, kompresinė terapija ir tik tuomet – kapiliarų šalinimas. Toks nuoseklus gydymas ne tik pagerina estetinį rezultatą, bet ir apsaugo nuo atkryčio bei komplikacijų ateityje.
Kasdieniai įpročiai: ko vengti ir kas iš tikrųjų padeda
Kojų venų būklė labai priklauso nuo kasdienių įpročių. Netinkama mityba, per didelis druskos kiekis, skysčių trūkumas ar nejudrumas silpnina venines sieneles ir blogina kraujotaką.
Karštis skatina kraujagyslių plėtimąsi, todėl dažnos pirtys ar karštos vonios gali pabloginti simptomus. Šaltuoju metų laiku tokios procedūros tampa itin populiarios, tačiau žmonėms su išsiplėtusiais kapiliarais jų derėtų vengti.
Reguliari fizinė veikla – ypač vaikščiojimas, plaukimas, tempimo pratimai – gerina veninę kraujotaką, tuo tarpu intensyvus svorių kilnojimas gali didinti veninį spaudimą.
Papildomai venų sveikatai naudingi venotonikai, tokie kaip diosminas ar hesperidinas, taip pat vitaminai C ir E, bioflavonoidai, omega-3 riebalų rūgštys. Nors šios priemonės neišnaikina kapiliarų, jos padeda stiprinti kraujagyslių sieneles, palaikyti gydymo rezultatus ir mažinti naujų pažeidimų riziką.
Gydytoja Ingrida Ašakienė pabrėžia, kad žiema yra metas, kai galima ramiai, be skubėjimo ir be saulės keliamų apribojimų pasirūpinti venų sveikata. Tinkamas procedūrų laikas, profesionali diagnostika ir nuoseklus gydymo planas leidžia pasiekti ilgalaikį rezultatą. Todėl delsti nereikėtų – būtent šaltuoju sezonu pradėtas kapiliarų ir paviršinių venų gydymas suteikia geriausią estetinį efektą ir pavasarį leidžia pasitikti su sveikesnėmis, lygesnėmis ir gražesnėmis kojomis.
