Nesportuojantys žmonės dažnai nesupranta tų, kurie į sporto salę keliauja su uždegimu. Kaip jiems pavyksta išsiugdyti įprotį nuolatos sportuoti ir išsaugoti motyvaciją? Kaip jie suspėja įterpti treniruotes į dienotvarkę? Galima sugalvoti tūkstantį priežasčių, kodėl nereikia sportuoti, bet tik pradėjus gyventi aktyvų gyvenimo būdą pradedama suvokti, jog sportas atneša daugybę teigiamų dalykų, o ir suderinti jį su kitomis veiklomis nėra taip jau sudėtinga.
Ir tai ne vien pakitusios kūno formos. Sportas skatina geresnę savijautą, ugdo disciplinuotumą bei gerina sveikatą. Įdomu, kuo skiriasi sportuojančio ir nesportuojančio žmogus įpročiai bei sveikata? Sporto projekte „ Sportas keičia!“ dalyvaujančios studentė Justė bei Gintarė teigia, jog prieš pradedant gyventi aktyvų gyvenimą būdą jų įpročiai skyrėsi kardinaliai. Pabandėme paieškoti skirtumų tarp sportuojančio ir nesportuojančio žmogaus – merginų pavyzdys ir sveikatingumo klubų IMPULS trenerių Mariaus bei Artūro pateikti pavyzdžiai mus įkvėpė!
Didžiausi pokyčiai mokslų srityje
Projekte kūno masę norinti sumažinti Gintarė teigia, jog pradėjus sportuoti jos įpročiai pasikeitė tik į gera. Mergina sako, jog prieš pradėdama sportuoti miegoti eidavo labai vėlai, neretai keldavosi vidurdienį, todėl jos mielo ritmas buvo sutrikdytas, miego kokybė taip pat nebuvo puiki. Dar vienas skirtumas – mityba. Gintarė atvirauja, jog prieš prasidedant projektui maitinosi atidžiai negalvodama, ką deda į burną, nes paprasčiausiai neskirdavo tam didelio dėmesio. Dabar mergina miega reguliariai – kas naktį po 8 val., nes šis valandų skaičius optimalus norint leisti pailsėti organizmui bei atgauti jėgas. Gintarė teigia, jog pradėjus dalyvauti sveikatingumo klubo IMPULS organizuojamame projekte visiškai pasikeitė ne tik valgymo, bet ir maisto gamybos įpročiai. Projekto dalyvė gaminasi maistą pati, planuoja valgymus, renkasi subalansuotą, sveiką maistą bei stengiasi valgyti kiekvieną dieną panašiu metu. Dar vienas didžiulis pokytis – padidėjęs pasitikėjimas savimi. ,,Jei atvirai, anksčiau buvau nedrąsi, o sportas ir pasiekti rezultatai suteikė pasitikėjimo savimi. Be to, jaučiuosi kur kas užtikrintesnė mokslo srityje. Taip pat sportuodama tapau energingesnė, kantresnė, ištvermingesnė“, – pasakoja mergina. Anot Gintarės, ypač jaučiamas vidinis pokytis. Anksčiau mergina baiminosi kalbėti prieš auditoriją, pristatinėti rašto darbus, o dabar nejaučia nerimo pristatinėdama projektus didelei auditorijai.
Sportas ugdo discipliną
Gintarę treniruojantis sveikatingumo klubų IMPULS Artūras teigia, jog sportuojantis žmogus pasižymi ne tik stipresne sveikata, bet ir geresne nuotaika, optimizmu. Daugeliu atvejų sportuojant pakinta mitybos rėžimas, žmonės pradeda atidžiau rinktis maisto produktus. ,,Tinkama mityba – puikios sveikatos pagrindas, o mityba sportuojant tampa reguliaresnė, pradedamas kreipti dėmesys į maisto produktų vertingumą,“ – pasakoja Artūras. Sporto profesionalo teigimu, sportuojantysis pasižymi atsakingumu bei planuotumu. ,,Žmogaus gyvenime atsiranda sportas, o tai yra papildoma veikla, kuri reikalauja tikslingiau planuotis dienos laiką. Tokie dalykai iš esmės ugdo discipliną, skatina atidžiau peržvelgti savo dienotvarkę“, – teigia Artūras. Be to, trenerio teigimu, sportuojantis žmogus pasižymi didesniu fiziniu pajėgumu, o dalis fizinio pajėgumo komponentų yra siejami su gera sveikata. Tai veda prie logiško teiginio, kad fiziškai pajėgesnis žmogus yra sveikesnis.
Įpročius išsiugdyti nebuvo lengva, tačiau rezultatai džiugina
Antroji projekto dalyvė Justė teigia, jog prieš prasidedant projektui ji buvo visai kitokia nei šiuo metu. ,,Dažnai vaikščiojau apsnūdusi, pavargusi, neretai skaudėdavo nugaros raumenis, jausdavau įtampą, nerimą. Mano kūnas buvo silpnas, neištreniruotas, nors maniau, jog mano fizinė būklė yra nebloga“, – pasakoja Justė. Mergina teigia, jog pradėjus sportuoti jos įpročiai pasikeitė kardinaliai. Mergina tapo atsakingesnė, veiklesnė, atidžiau planuoja savo dieną. Justė teigia, jog tuomet, kai nesportavo, dažnai skundėsi įvairiais kūno skausmais, prastu imunitetu. ,,Mano kūnas smarkiai sutvirtėjo, padidėjo fizinė ištvermė. Taip pat pastebėjau, jog padidėjo pasitikėjimas savo jėgomis, tapau iniciatyvesnė“, – pasakoja mergina. Justė atvira – nebuvo lengva išsiugdyti sveikos gyvensenos įpročius, mat mergina nedaug judėjo, neskyrė daug dėmesio mitybai, todėl pereiti prie kardinalių įpročių buvo sunku psichologiškai. Visgi pokyčių dalyvė tvirtina, jog išsiugdžius tinkamus įpročius galima ne tik pasiekti puikių sportinių rezultatų, bet ir pagerinti dvasinę savijautą.
Fizinės veiklos trūkumas grasina ligomis
Justę treniruojantis sveikatingumo klubo IMPULS treneris Marius teigia, jog skirtumai tarp sportuojančio ir nesportuojančio žmogaus – kardinalūs. ,,Galima išskirti daugelį skirtumų tarp nesportuojančių bei aktyvų gyvenimo būdą gyvenančių žmonių. Visgi didžiausi skirtumai slypi ne išorėje, o viduje. ,,Nesportuojantys žmonės dažniausiai menkai rūpinasi mityba, todėl kenčia nuo skrandžio skausmų, spazmų, jaučiasi irzlūs, pavargę, prastai miega, neturi noro bei sveikatos užsiimti aktyvia veikla“ , – teigia treneris. Sporto profesionalo teigimu, nesportuojantys žmonės dažnai skundžiasi įvairiais sveikatos sutrikimais, tarp jų – galvos skausmais. ,,Galvos skausmai neretai atsiranda dėl didelės įtampos mokykloje, universitete ar darbe. Sportas malšina įtampą, naikina nerimą, o tuo pačiu sumažina galvos skausmus“, – pasakoja treneris. Be to, anot Mariaus, nesportuojantis žmogus turi didesnę tikimybę susirgti įvairiomis ligomis. Vengiant fizinės veiklos, atsiranda širdies bei kraujagyslių sistemos problemų, silpsta imunitetas, sumažėja atsparumas infekcijoms ir sutrinka medžiagų apykaita. Sportuojantis žmogus gali pasigirti stipresne sveikata, o tai, anot sporto profesionalo, yra viena pagrindinių ypatybių, kodėl reikia pradėti sportuoti nedelsiant.
Pagrindiniai skirtumai tarp sportuojančio ir nesportuojančio žmogaus:
1. Nesportuojančio žmogaus nuotaikos irzlesnės, jis greičiau pavargsta, o sportuojantis žmogus pakantesnis, laimingesnis. Oficialiais tyrimais nustatyta, jog sportuojantis žmogus turi mažesnę riziką susirgti depresija, nemiga ar kitomis psichinėmis ligomis. Menkai fiziškai judantys žmonės dažniausiai skundžiasi sveikatos sutrikimais, kuriuos galėtų sumažinti ir net visiškai panaikinti aktyvi fizinė veikla.
2. Nesportuojančiam žmogui dažnai stinga pasitikėjimo savo jėgomis. Sportas ne tik didina ištvermę, bet ir skatina teigiamą požiūrį į savo kūną, o tai sąlygoja didesnį pasitikėjimą savimi, energingumą. Sportas gali tapti puikia priemone ugdant pasitikėjimą bei gerinant santykius su aplinkiniais.
3. Nesportuojančiam žmogui yra didesnė tikimybė susirgti ligomis. Nesportuojant atsiranda širdies bei kraujagyslių sistemos problemų, silpsta imunitetas, didėja tikimybė susirgti lėtinėmis ligomis, sumažėja atsparumas infekcijoms ir sutrinka medžiagų apykaita. Sportuojantis žmogus gerina sveikatą, stiprina organizmą ir užkerta kelia psichologiniams sutrikimams.
4. Nesportuojantis žmogus dažniausiai menkai rūpinasi mityba. Tinkama mityba – sveikatos bei grožio pagrindas, o fiziškai neaktyvus žmogus retai kada domisi sveikos mitybos taisyklėmis bei jų paiso. Tai ne tik didina svorį, bet ir užkerta kelią geresnei savijautai, sukelia virškinimo problemas, mažina darbingumą.
5. Nesportuojantis žmogus yra mažiau produktyvus. Sportinė veikla priverčia dieną planuotis atsakingiau, todėl žmogus ugdosi discipliną, vysto punktualumą, pareigingumą. Oficialiais tyrimais įrodyta, jog sportuojantis žmogus dažniausiai ne tik labiau pasireiškia profesinėje sferoje, bet ir geba uždirbti daugiau pinigų, yra iniciatyvesnis, našesnis.
