Dienos trumpėja. Vėl ruduo.
Gęsta šešėliai tyliai.
Lyja alėjose lietus
Ir permirkęs šuva į pilką dangų žiūri.
Blyksi žibintai balų vandeny,
Lapai po kojom tyliai šiugžda.
Tu šios alėjos tik dangus.
Be perstojo lietus man savo maldą kužda.
Vėl ruduo iš lėto apgaubia mane.
Lyg akmuo, tavęs aš lauksiu migloje.
Lauksiu lietuje, lauksiu lietuje
Kantriai lyg akmuo.
Dienos trumpėja. Vėl ruduo.
Kiek jų dar liko, kiek praėjo.
Laikas skaičiuodamas metus
Pavargo ir visai iš laikrodžių pabėgo.
Ką jis regėjo, ko jau neregės,
Ką pasakyti dar galėjo.
Lyja beprotiškas lietus lyg savo Dievui
Kažką išverkt norėtų.
