Žodis po žodžio, mirtis kaip daina.
Vakaras tamsus, šviesu bus ryte.
Žibintų šviesos drasko akis,
Pavargusios kojos ilgai nelaikys.
Priedainis:
Tu ieškojai – aš radau,
Tu žinojai – aš mačiau,
Tu svajojai – aš jaučiau,
Tu gyva dar – aš miriau
Beprotiškas triukšmas kapų tyloje.
Stiklinę suspaudė mano ranka.
Gurkšnis po gurkšnio palaimą jaučiu –
Gal būt todėl aš savęs nekenčiu.
Priedainis:
Žingsniai nutolo, aš jų negirdžiu.
Žemę bučiuosiu iki pat paryčių.
Pabudęs pažvelgsiu į saulę danguj:
Ar ji vis dar šviečia, ar ji vis viršuj.
Priedainis.
