Atkeliavo į žemę ruduo, medžiai barsto spalvotus lapus,
Geltonam, raudonam patale, aplankys žemę sapnas gražus.
Kartais saulės keli spinduliai, siunčia atspalvius žemėn blankius,
Kaip apgaubia pilka dargana, švelniai migdo mieguistas lietus.
Štai jau palietė žemę žiema, snaigių patalu minkštu užklos,
Sidabrine šarma padabins, ir lopšine ramia užliūliuos.
Ežerai, pievos, girios užmigs, o upeliai jiems pasaką seks,
Atsibudus iš sapno gilaus, lyg ugnim vėl gyvenimu degs.
Metų laikai, valso šokis planetų darnus,
Metų laikai, šokti, suktis pakviečia ir mus.
Metų laikai, tos beribės visatos daina,
Metų laikai, saulė žemei pora amžina.
Štai pavasaris, saulė linksma, žemei sako, ilsėtis gana,
Bunda medžiai ir gėlės gamta, sapnas virsta tikrove puikia.
Ežerai nusimetę šarvus, geria spindulius saulės karštus,
Baltą rūbą pakeitus žaliu, žemė ves gamtą laimės keliu.
Štai šilta vasarėlė jau čia, nuostabiausių balsų pašaukta,
Spalvingiausia skraiste aprengta, džiaugias šoka dainuoja gamta.
Tad šypsokimės, šokim ir mes, ir gyvenkim pamiršę bėdas,
Mus tada ir ruduo ir žiema, nuotaikingai sutiks visada.
Metų laikai, valso šokis planetų darnus,
Metų laikai, šokti, suktis pakviečia ir mus.
Metų laikai, tos beribės visatos daina,
Metų laikai, saulė žemei pora amžina.
Metų laikai, valso šokis planetų darnus,
Metų laikai, šokti, suktis pakviečia ir mus.
Metų laikai, tos beribės visatos daina,
Metų laikai, saulė žemei pora amžina.
Metų laikai, saulė žemei pora amžina.
***
Muzikos ir teksto autorius: Alvydas Paškevičius
