Anoj pusėj Dunojėlio
Trys kazokai kortoms ėjo;
Ne taip greitai kortas ėjo
Kaip tėvelį perkalbėjo.
Kaip tėvelį perkalbėjo,
Kaip dukrelę pažadėjo;
Ne taip greitai pažadėjo,
Į karietą įsodino.
Ir į Vilnių nudūzgino,
I pakajų įvadino,
Į krėslelį įsodino,
Davė margą gromatėlę.
Gromatėlę skaitydama,
Graži pana gailiai verkė:
— Kazokėliai, mieli broliai,
Nėr taip pas jus, kaip pas mus.
Pas mus stubos vis mūrinės
Ir langeliai zerkoliniai,
Ir langeliai zerkoliniai,
Ir durelės suvertinės.
Pas mus krasės išpintos
Ir mergelės kaip lelijos;
Pas mus rūtos garbiniuotos
Ir mergelės vainikuotos.
Pas jus krasės vis medinės
Ir mergelės vis meškinės;
Pas jus rūtos be lapelių,
Ir mergelės be kraitelių.
