Ant kalno, kalno bajorai stovi,
Mano brolelį draugėn vilioja.
— Broli, broleli, broli raiteli,
Ar tu pavysi raitų pulkelį?
— Vyti pavysiu, žinte pažinsiu.
Senas tėvelis, maži broleliai,
Žinau, žinau reiks man išjot vaiskan.
Viena sesiulė kilpeles šveitė
Antra sesiulė žirgą balnojo.
Išjoja brolis, išmindruoja,
Aukso kilpelės išblizguoja.
Sesė, brolelio balaukdama,
Kieme kalnelį prastovėjo,
Aukso tvorelę nurymėjo,
Savo brolelio balaukdama.
Atbėga žirgas, atsmindruoja,
Aukso kilpelės atblizguoja.
Sesė žirgelį pripuldama,
Baltų kartelių nusitverdama:
— Žirgeli mano,
Kur tu padėjai brolelį mano?
— Tavo brolelis Vilniaus miestely,
Vilniaus miestely, Rygos laukely:
Kirto galvelę, kaip kopūstėlį,
Kapojo patį, kaip avinėlį.
— Oi mano Dieve, mano Dievuliau,
Kas man padės brolio gedėti?
Saulelė tarė nusileisdama:
— Aš tau padėsiu brolio gedėti:
Devynius rytus neužtekėsiu,
O šį dešimtą — rūkeliu paleisiu.
