Europos sostinėj, Riu de Minim*
Paskyriau pasimatymą, karaliau, su tavim
Ieškojau kosminio, fantastiško žvėries
Radau laimingą Dievą iš pasakų šalies
Užklotas dulkėmis, tylus, kuklus, kantrus
Tu laukei šimtmetį, kada kas nors sušuks
Auksinis Buda
Auksinis Buda
Auksinis Buda, auksinis Buda
Auksinis Buda, auksinis Buda
Europos sostinėj, Riu de Minim
Jau sumokėjau išpirką, keliauki su manim
Saulėtas, tobulas ir dieviškai gražus
Šypsaisi medituodamas lyg paprastas žmogus
Tad nuramink mane, balta šviesa paliesk
Ramybės ratile sustiprink ir nušviesk
Auksinis Buda, auksinis Buda
Tu gero būdo, tu gero būdo
Parodyk kelią į laimės šalį
Nutiesk man lieptą į meilės miestą
Europos sostinėj, Riu de Minim
Pasveikinau gyvenimą su nauja viltim
Nutildžiau nerimą ir skaudulį širdies
Žvilgsniu matuoju erdvę
Žinau, kas man padės
Todėl tikiu, esu nepaprastai stiprus
Nurimo piktas vėjas, švies mėlynas dangus
Auksinis Buda, auksinis Buda
Tu gero būdo, tu gero būdo
Parodyk kelią į laimės šalį
Nutiesk man lieptą į meilės miestą
(* Riu de Minim [prancūziškai Rue des Minimes] – gatvė Briuselyje. Dainos „Auksinis Buda“ atsiradimą inspiravo pasivaikščiojimas po Briuselio antikvarines parduotuves ir vienoje jų kamputyje pamatyta apdulkėjusi Budos statulėlė.)
