Jie belaisviai tarp savo, tarp savo akių,
Drugeliai, skrendantys link debesų.
Tamsuolis, kertantis jiems gėles – tai aš.
Atsitraukimui nėra, nėra kelių,
Nutrūkę laidai išorinių ryšių,
Mašinistui galutinė stotis – tu.
Pasigailėkit visų gyvų padarų,
Tamsuolis irgi gali būti žmogum.
Atleiskit, jei per daug banalu.
Paukščiai pavasarį negrįš į lizdus,
Nuotaka paliko savo namus,
Jie tupi dviese kažkur tarp šakų…
O aš jiems kelyje tiesiog žydėsiu aguona…(4 k.)
O aš jiems kelyje tiesiog žydėsiu aguona…(4 k.)
Jie belaisviai tarp savo, tarp savo akių,
Drugeliai, skrendantys link debesų.
Tamsuolis, kertantis jiems gėles – tai aš…
