Sėdėti per naktį buvo smagu,
Užmiršome viską, kas buvo skaudu,
Net užmiršome ir tai, kas buvo svarbu,
Mes palikome už durų
Savo klaidas ir batus,
O už lango buvo minus trisdešimt du,
Aš užjaučiu tuos, kam važiuot autobusu,
O tu man sakai; aš noriu būti kitur,
Brolau, juk viskas gyvenime savo laiku.
Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam
Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam
Tai prašau tavęs nekartok, kad tu nori būti kitur
Nes ir taip viskas juda, juda nežinia kur?
Kartais atrodo artėja piz….,
Kartais, kad viskas dar priešaky ,
Aš žinau mums lieka viena, judėti pirmyn
Ar aukštyn ar žemyn , ar bristi gilyn
Kiekvienas mes esam savo duobėtam kely
Ir jei šiandien ryte tu krenti
Reiškia rytoj tu kilsi aukštyn,
Nes juk viskas gyvenime juda viena kryptim
Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam
Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam
Tai prašau tavęs nekartok, kad tu nori būti kitur
Nes ir taip viskas juda, juda nežinia kur?
