Žinai, man vėjas seka pasakas,
Kaip nuostabu keliaut svetur.
O man gražiausia pasaka – tai tu.
Aš būsiu didelis kaip mėlynas dangus,
Laimingas kaip pavasaris,
Kartodamas aš tau žodžius.
Tegul pasaulis eina po velnių,
Kai tau sunku, kai tau graudu,
Tegul diena bus apsiniaukusi, šalta.
Tai jau ne taip, ne taip svarbu,
Svarbu suprast – kol mes kartu,
Gyvenimas mums bus ne toks baugus.
Bijau, išauš diena baltam sode,
Paliks mane, pamirš mane
Šita diena, o gal kita.
O tu sakei, kad nieko amžino nėra,
Tai netiesa, tiesa tik ta –
Kas dievo duota, tas amžina yra.
Tegul pasaulis eina po velnių,
Kai tau sunku, kai tau graudu,
Tegul diena bus apsiniaukusi, šalta.
Tai jau ne taip, ne taip svarbu,
Svarbu suprast – kol mes kartu,
Gyvenimas mums bus ne toks baugus.
Šalia tavęs nauji veidai,
Ar tau gerai, ar tau blogai –
Jiems nusispjaut, jų nebejaudina jausmai.
Kita diena, ir tu kita,
Kitam gale skambės tyla.
Alio… manęs jau nebėra…
Tegul pasaulis eina po velnių,
Kai tau sunku, kai tau graudu,
Tegul diena bus apsiniaukusi, šalta.
Tai jau ne taip, ne taip svarbu,
Svarbu suprast – kol mes kartu,
Gyvenimas mums bus ne toks baugus.
