Kai drugiai nudažo žydrą padangę spalvotais sparnais
Aš jaučiu, kad vėl mano pasaulis pražysta žiedais
Koks skaistus… Koks nepasiekiamas man atrodo dangus…
Ir koks gaivus… Koks gyvas ir švelnus atrodo lietus…
Ir man taip gera gyvent… Ir man taip gera mylėt…
Ir man taip gera po saule šiandieną sėdėt…
Ir man taip gera tylėt… Man taip gera kalbėt…
Į tave žiūrėt… Ir man…
Kai ryte rasa spinduliuoja sidabriniais lašais
Aš jaučiu, kaip laikas sustoja ir gėrisi jais
Kiek dar daug aš nesuspėjau pažinti, nesuspėjau suprast
Ir turiu aš per mažai dienų šiems atsakymams rast…
Ir man taip gera gyvent… Ir man taip gera mylėt…
Ir man taip gera po saule šiandieną sėdėt…
Ir man taip gera tylėt… Man taip gera kalbėt…
Į tave žiūrėt… Ir man…
Kai drugiai nudažo žydrą padangę spalvotais sparnais
Aš jaučiu, kad vėl mano pasaulis pražysta žiedais
Ir man taip gera gyvent… Ir man taip gera mylėt…
Ir man taip gera po saule šiandieną sėdėt…
Ir man taip gera tylėt… Man taip gera kalbėt…
Į tave žiūrėt… Ir man…
Ir man taip gera gyvent… Ir man taip gera mylėt…
Ir man taip gera po saule šiandieną sėdėt…
Ir man taip gera tylėt… Man taip gera kalbėt…
Į tave žiūrėt… Ir man…
