Kai lietus už tavo lango nutils
Kai banga vėl krantą paliks
Bus sunku nebijot sulaukt rytojaus
Ir darkart ieškot tavęs iš naujo
Nesumaišyk manęs su kelio dulkėm
Aš noriu skrist
Ir neišliek manęs ant šalto tako
Aš dar galiu pakilt
Aš tokia kaip visi
Ir bloga, ir gera
Tokia pat kaip mes visi
Tik kartais trūksta tavęs
Iš naujo…
Šiek tiek per daug, šiek tiek per mažai
Šiek tiek tavęs, šiek tiek ir manęs
Viskas auga – ir paukščiai, ir žmonės, ir mes
Viskas vysta – tada, kai neieškau tavęs
Nesumaišyk manęs su kelio dulkėm
Aš noriu skrist
Ir neišliek manęs ant šalto tako
Aš dar galiu pakilt
Aš tokia kaip visi
Ir bloga, ir gera
Tokia pat kaip mes visi
Tik kartais trūksta tavęs
Iš naujo…
