Aš tada kaip ir tu nieko nemačiau
Aš tada kaip ir tu nieko nemanau
Bet dabar kaip ir tu aš neklysiu
Ryte, dieną, vakare ištaręs „myliu“
Spalvų paletėje suliesiu spalvas į raudoną
Jei meilė būtų simpatija, palikčiau kaip foną
Nes mylime ne tam, kad paryškinti dangų
Mylime, kad būtų ką laikyti ant rankų
Pažvelk į viršų, pati žinai, ką ten pažinom
Kai vėsų vandenį nuo kūnų šilumos įšildom
Matai mane, kai liūdžiu, pykstu ar šypsaus tau
Matysi, kai laimėsiu ar kažkas kai nesigaus
Mane nubaus, kaip nubaudžia tavasis žvilgsnis
Atsiprašau, kad protas drįsta kartais užsimiršti
Įžadus ar kartais pažadus sakytus
Bet supranti, sunku išbūt geru nė karto nesuklydus
Prižadu, kad lietuje ne šlapsim, o mėgausimės juo
Kaip mėgaujas vaisiais ruduo
Nelipsiu per kalnus, neplauksiu per upes
Žinau tik, kad kartu naktimis gesinsim šviesas
Tik viena šypsena ir tik vienas mirksnis
Vienas vakaras, sušildęs abi širdis
Vienas bučinys, paskendęs žvaigždėse
Dviese prieš srovę šia upe
Ne tiek ir daug laiko, atrodo, mėgaujamės meile
O žodžių daug liejasi tarsi savaime
Aš pamačiau daugiau, daugiau negu kadaise
Tikiuosi, netrukdau mėgautis jaunystės laisve
Žinai, nebegalvojau, kad dar kada rašysiu
Apie jausmą, kai laukia ar sėkmingai grįšiu
Jau antrą kartą priverti ant lapo širdį prabilti
Stumi į tuos dalykus, kurie motyvuoja kilti
Stengiuosi tave geriau pažinti
Ir vis daugiau savęs matau tavajam žvilgsny ir žingsny
Ritmas vis artimesnis
Ta muzika tyli šiem žodžiam leistų pasimesti
Nes čia nė pusė tiek, kiek matau tavyje
Ir tai išsakyti sunku, kaip suskaičiuoti žvaigždes
Tu mano saulė, aš mėnulis šioj orbitoj
Laikykis ir laikysiu, jeigu lis meteoritais
Tik viena šypsena ir tik vienas mirksnis
Vienas vakaras, sušildęs abi širdis
Vienas bučinys, paskendęs žvaigždėse
Dviese prieš srovę šia upe
Tik viena šypsena ir jos užteko
Vienas mirksnis kartais protą aptemdo
O bučinys kaip raktas pro vartus
Prieš srovę, kad pasaulis būtų įdomus
Dviese prieš srovę šia upe
