Stoviu aš prie medžio, kur kalbėjome kadais,
O dabar čia kalba tiktai vėjas,
Lietus nuplovė mūsų paliktas pėdas –
Laikas keičia spalvas.
Skuba, lekia mūsų dienos
Lyg pagreitintam kine,
Aš norėčiau sulaikyti
Šiandien lietų danguje.
Mūsų žvilgsniai susitiko,
Žodžiai skamba tyloje.
Gal tai sapnas,
Gal ir ne…
Tapome tokie rimti, o gal net ir keisti,
Kai pradėjome žiūrėt atgal.
Viskas, ką turėjom, pasiliko atminty:
Vardas, metai, jausmai…
Skuba, lekia mūsų dienos
Lyg pagreitintam kine,
Aš norėčiau sulaikyti
Šiandien lietų danguje.
Mūsų žvilgsniai susitiko,
Žodžiai skamba tyloje.
Gal tai sapnas,
Gal ir ne…
Nuotraukose viskas pasilikę kaip tada,
Tiktai garsaus juoko nebėra…
Skuba, lekia mūsų dienos
Lyg pagreitintam kine,
Aš norėčiau sulaikyti
Šiandien lietų danguje.
Mūsų žvilgsniai susitiko,
Žodžiai skamba tyloje.
Gal tai sapnas,
Gal ir ne…
