Eisiva mudvi, jauna sesele,
Eisiv’ į Vilniaus miestelį,
Pirksiva mudvi, jauna sesele,
Žalių rūtų sėklelių.
Sėsiva mudvi, jauna sesele,
Po stiklelio langeliu.
Retai sėjau, tai tankiai dygo,
Rūtelė išbujojo.
Iš palapėlių vainiką pyniau,
Aš pati pranešiojau.
Iš garbanėlių kvietkeles dėjau,
Berneliui nusiuntinau.
Nė pati nešiau, nė kitai daviau,
Gegute nulėkdinau.
Parlėks gegutė pavasaružy
Tai gražiai kukuodama,
Paukštelius linksmindama.
Vai ant tėvelio didžio dvarelio
Statė broliai klėtelę.
Į tą klėtelę, į tą aukštąją
Statė aukso kreselę.
Į tą kreselę,
Į tą aukselio,
Sodin jauną seselę.
Ji sėdėdama,
Ji rymodama
Sudūmojo durnelę:
Vai, vai, vai Dieve,
Dievuliau mano,
Toli auga bernužis,
Bernelis šalbierėlis:
Du šimtu mylių,
Žalios girelės,
Trečią lygaus laukelio.
Kad aš neverkiu toli eidama,
Ko jūs verkiat leisdami?
Už tai neverkiu toli eidama —
Daug turiu dovanėlių:
Du šimtu stukų plonų drobelių,
O trečiąją abrūsėlių.
Vai, vai, vai Dieve,
Dievuliau mano,
Neišteksiu dovanėlių
Didžiajai giminėlei.
Reik šešurėliui, senam tėveliui,
Plonųjų marškinėlių;
Reik anytėlei, senai močiutei,
Puikiųjų parėdėlių.
Reik dieverėliams, jauniems broleliam,
Žalių šilkų juostelių;
Reik mošytėlėms, jaunoms seselėm,
Šilkelių kasnykėlių.
Vai, vai, vai Dieve,
Dievuliau mano,
Jau aš jauna prapuoliau
Su jaunystėle, su gražumėliu,
Su rūtų vainikėliu.
Kur tie alkieriai, kur tie aukštiejai,
Kur aš jauna stovėjau?
Kur tie takeliai, kur tie žaliejai,
Kur aš jauna vaikščiojau?
Kur tos kėdelės, kur tos margosios
Kur aš jauna sėdėjau?
Kur tos kupkelės, kur tos krišpolo,
Kur aš vynelį gėriau?
Kur tos torielkos, kur tos baltosios,
Kur aš burnelę prausiau!
Kur tos šukelės, kur tos aukselio,
Kur galvelę šukavau?
Kur tie zerkolai, kur tie šviesiejai,
Kur aš jauna žiūrėjau,
Kur vainikėlį dėjau?
