Kokie keisti mūsų norai surast
Tas duris, kurių, deja, nėra.
Pakeist likimą ir viską suprast
Kodėl po rudens vėl žiema.
Kaip mes aklai norim būti pirmi
Ir nežinom, ko juokias vaikai.
Sau bijom likti ištikimi,
Paklaust, gal kitam negerai.
Gali apgauti tik patį save,
Gali sakyti, kad tau nesvarbu…
Bet jeigu skauda, reikės visada, kad paguostų kažkas,
Per naktį liktų su tavim pabūt,
Neleistų sirgti vienatve tau,
Dalintų viską perpus.
Ir jei kažko mes netenkam staiga,
Mums atrodo: šis pasaulis prieš mus.
Bet atsigręžki: yra šalia
Tave mylintis vienas žmogus.
Gali apgauti tik patį save…
Vienatvės kaina mums visiems ta pati,
Kai tau gerai, ar kito skausmą girdi?
Ir vėl sugriūva tavieji planai,
Tu norėjai kitaip, bet juokauti nenustoja dangus.
Iš naujo viską pradėk, jei tiki:
Lieka tie, kas praeina vargus.
Ir jei kažko mes netenkam staiga,
Mums atrodo: šis pasaulis prieš mus.
Bet kaip gera, jei stovi šalia
Tave mylintis vienas žmogus.
Gali apgauti tik patį save…
Tik patį save…
