Nedaug, visai mažai, man reikia,
nors trupučio dangaus, kai lyja,
nors gabalėlio saulės vasarinės,
nors vieną naktį meilės nekaltos.
Aukščiausiam kalne,
Giliausiam dugne
Mano meilės užtektų
mums abiem drauge.
Aukščiausiam kalne,
Giliausiam dugne
Suskaičiuok iki šimto
ir pamiršk mane.
Nedaug, visai mažai, prašau aš,
nors trupučio rudens auksinio,
trumpam išgirsti svaigią miško tylą,
nors vieną dieną laimės paprastos
Aukščiausiam kalne,
Giliausiam dugne
Mano meilės užtektų
mums abiem drauge.
Aukščiausiam kalne,
Giliausiam dugne
Suskaičiuok iki šimto
ir pamiršk mane.
