Aš susidedu daiktus, lipu laiptais
Žemyn į taksi kojas keliu.
Mašina juda, aš ramybės būsenoj,
Žvelgiu į dangų, klausausi muzikos.
Žinau kurlink, žinau pas ką
Žinau, kodėl taip noriu atsidurti pas ją
Toliau nuo beprotybės, nuo miesto judesio,
Nuo dėmesio, kuriuo save užgrūzinau.
Lėktuvo trapas jau paruoštas,
Žengiu į vidų, sėdu į kėdę, sakausi vyno.
Stiuardesė maloni ir dovanoja šypseną,
Pranešdama, jog džiaugiasi mane matydama, sakydama:
Atsipalaiduokit…
Jauskitės ramiai, nes mes jau kylame…
Žvelgiu į debesis beformius ir niūniuoju
Melodiją, kurią jai dedikuoju.
Aš skrendu tolyn
Žinau pas ką, žinau kurlink
Aš skrendu tolyn
Žinau pas ką, žinau kurlink
Aš skrendu, skrendu…
Aš skrendu tolyn
Žinau pas ką, žinau kurlink
Aš skrendu
Aš skrendu tolyn
Žinau pas ką, žinau kurlink
Lėktuvo sparnais, plačiais erelio mostais
Skrendu virš debesų į neaprėpiamus plotus.
Problemos tolsta, galva nurimsta,
Dievų aukštybėse taip galima ir numirti.
Bet ne dabar, kol kas ne čia,
Su kiekvienu kilometru aš artėju pas ją.
Įsivaizduoju, kaip ant nusileidimo tako
Ji laukia manęs, akyse pilna ašarų.
“Pasiilgau tavęs”,- ištars man žodžius,
Apsikabinęs atsakysiu jai tuo pačiu.
Glėbyje vienas kito mes pajusim palaimą,
Tik dabar lange aš matau ištįsusį veidą.
Pabundu iš sapno, nusileidęs ant žemės,
Manęs niekas nelaukia oro uosto aikštelėj.
Tarp kitų bučinių nuleidęs sparnus ir viltį,
Žengiu ieškoti vietos, kur galėčiau numirti.
Aš skrendu tolyn
Žinau pas ką, žinau kurlink
Aš skrendu tolyn
Žinau pas ką, žinau kurlink
Aš skrendu, skrendu…
Žinau pas ką, žinau kurlink
Aš skrendu tolyn
Žinau pas ką, žinau kurlink
