Pasiklausyt, manau, vertėtų,
Ką noriu pasakyt dabar aš jums,
Todėl paniurę nesėdėkit,
Paplokite rankom, bus tikrai geriau.
Pasaulį šitą aš išvydau
Dabar, kiek pamenu, dar be spalvų
Ir garsiai pirmąkart suklykęs,
Infarktą daktarui aš įvariau.
Nuo žemės jau šiek tiek paaugęs,
Išmokęs kalbą didelių žmonių,
Apsikabinęs šaukštą pūst pradėjau,
Nes muzikinį ritmą pajutau.
Vardu aš Juozas esu,
O pavardė, manau gi, nesvarbu,
Aš metų dvidešimt dviejų,
Per gyvenimą linksmai einu.
Kai paauglystė prasidėjo
Realizuot save visur bandžiau
Skaičiau knygas, sportuot pradėjau
Gyventi darėsi man vis fainiau
O kai jau panos parūpėjo,
Tėvams galvos skausmu aš patapau,
Apsikabinęs mamai pakuždėjau:
Gi nebebus tokių kaip aš daugiau.
Vardu aš Juozas esu,
O pavardė, manau gi, nesvarbu,
Aš metų dvidešimt dviejų,
Per gyvenimą linksmai einu.
(x4)
