Prausiasi žemė lietumi,
Dar pakalbėk su manimi,
Dar neišeik, palauk, pabūk,
Nors visada, žinau, skubi…
Tylūs šešėliai žemę apkloja,
Vakaro giesmę tyliai niūniuoja…
Židinio liepsnos blaškos vėl,
Mūsų aistra – tik trapi gėlė.
Dar pakalbėk su manim,
Nors jau seniai žinau – skubi.
Gal po minutės tavęs nematysiu,
Bet sapnuose tu vėl tyliai sakysi:
Buvau šalia, buvau toli,
Bet širdyje buvau tik su tavimi…
Žiemos šalčiu baudžiau tave,
Noriu sugrįžt, neatstumki manęs…
Dar pakalbėk su manimi,
Nors jau žinau, žinau – skubi,
Nori apgauti laiką, deja,
Apgaudinėji tik pats save!
Ir kai seniai aš jau viską pamiršiu,
Tyliai už durų tavo balsą išgirsiu:
Buvau šalia, buvau toli,
Bet širdyje buvau tik su tavimi…
Žiemos šalčiu baudžiau tave,
Noriu sugrįžt, neatstumki manęs…
(Pragrojimas)
(x2)
Buvau šalia, buvau toli,
Bet širdyje buvau tik su tavimi…
Žiemos šalčiu baudžiau tave,
Noriu sugrįžt, neatstumki manęs…
