Tupi angelai užsimerkę,
Kad nematytų, ką darai.
Jie balti balti, duona jų karti –
Žino jie daugiau negu reikia.
Medžių paslėpti ir saugūs,
Gal pasiryšim būt nuogi…
Siela pasakys, ką dabar daryt, skauda,
Be kaukės, be šarvų skauda.
Sėdžiu debesy – gal miegu,
Nebežinau, iš kur čia atsiradau.
Angelą stebiu, šypsomės abu,
“Kas tu?” – Kad aš nė nenutuokiu…
Jo balti sparnai man tinka –
Jam savo šarvus dovanoju.
Kylu vis aukštyn, ašara žemyn – sminga,
Saulės spinduliais sninga.
Ten šoka…
Danguje ir vandeny
Angelai juodi ir balti…
Jei manęs kada nebebus,
Šok su jais, tegu lyja dangus. (x4)
