Kodėl likimas šitaip šaipos
Iš tų beprotiškų jausmų?
Kodėl dabar verkiu lyg mažas vaikas,
Sau vietos nerandu?
Tu atėjai – ir šaltos naktys
Pražydo tūkstančiais žiedų!
Kodėl dabar ir vėl jaučiuosi vienas,
Tavęs pasiekti negaliu?
Su pavasariu ateisiu pas tave
Liepsnojančio ledo sukaustyta upe,
Per sapnus ir per gražiausias svajones
Beribėj tyloj ieškosiu tik tavęs…
Lauksiu kvepiančiuose sodų žieduose,
Svaiginančioj taurėj ir paukščio giesmėje,
Per garsus, kurie ištirpsta naktyje
Su tekančia saule ateisiu pas tave…
Pas tave..
Aš pasiilgau tavo rankų,
Tavų žydrų akių gelmės,
Ir tavo atvaizdą, taip širdžiai brangų
Mylėsiu taip, kaip niekas nemylės.
Aš be tavęs lyg tuščias lapas,
Kurio jau nieks neprirašys.
Kas laukia čia manęs – ar šaltas kapas,
Ar tavo mylinti širdis?
Su pavasariu ateisiu pas tave
Liepsnojančio ledo sukaustyta upe,
Per sapnus ir per gražiausias svajones
Beribėj tyloj ieškosiu tik tavęs…
Lauksiu kvepiančiuose sodų žieduose,
Svaiginančioj taurėj ir paukščio giesmėje,
Per garsus, kurie ištirpsta naktyje
Su tekančia saule ateisiu pas tave…
Pas tave…
