Sklaidosi miegas, merkiasi akys
Nuo stogo dar vienas savižudis krenta ant gatvės
Paženklina raudonu kryžiumi asfaltą
Nutrūkus gyvybė
Kūnas paralyžiuj tyso šaligatvyje žmonių akivaizdoje
Vaikų ir moterų klyksmai į dangų kyla
Emocijos, netyla klausimai – kas, kur ir kaip
Atsakymai, bereikšmiai tiesos ieškojimai
Kaip buvo iš tikrųjų, nežinojo niekas
Auštant sausio rytui, iš lėto budo miestas
Pasiglemžęs archyvuose savo kas jam priklauso
Gęstančią gyvybės liepsną šviesose žibintų
Tik tik tak, kas atsuktų penkias minutes
Nebūtų kraujo klano čia ir degančių žvakučių
Tamsoje likimas turbūt dar pajuokaus
Apšviestas žvakių šalia kūno guli lapas popieriaus
Kai pakeliamos rankos prieš save
Nusvyra galvos ant peties
Bet tai jau ne sapne
Ieškojimas savęs
Bėgimas nuo problemų
Sistemą, Dievo kurtą
Griaunantis savižudybių kultas
Pakeliamos rankos prieš save
Nusvyra galvos ant peties
Bet tai jau ne sapne
Ieškojimas savęs
Bėgimas nuo problemų
Eik pasitikt mirties
Nieks rankos neišties tau
Rastas lapelis prie tavęs – tai atsakymas
Tai raktas į skrynią, kurioje savižudybės priežastys
Rašytos drebančia ranka namo sugrįžus
Kaltininke lape įvardinta žmona
Tikėjai, kad viskas pasikeis, ji sugrįš
Viltis ant plauko laikės, kol nukrito paskutinės snaigės
Smegenys pavargo, akys užsimerkė
Širdyje skylės lyg po šūvio iš patrankos
Klaikios akys ieško popieriaus, rankos tušinuko
Paskutiniai ornamentai prieš pabaigą
Ašarom drėkinamas lapukas sugeria tavo mintis
Popieriaus apačioje žodžiai: kol išskirs mirtis
Ranka pakyla, kampučiais lūpų jauti švelnumą
Ašmenis lieti – banga malonumų
Prasirita pro nugarą, galų gale į krantą dūžta
Gyvybė išgaruoja su paskutiniu šuoliu
Kai pakeliamos rankos prieš save
Nusvyra galvos ant peties
Bet tai jau ne sapne
Ieškojimas savęs
Bėgimas nuo problemų
Sistemą, Dievo kurtą
Griaunantis savižudybių kultas
Pakeliamos rankos prieš save
Nusvyra galvos ant peties
Bet tai jau ne sapne
Ieškojimas savęs
Bėgimas nuo problemų
Eik pasitikt mirties
Nieks rankos neišties tau
Būna naktų, kai aplinkui viskas užpisa
Būna dienų – visur tik juoda spalva
Vidinio konflikto draskomas eini
Su pačiu savim į karą stoji prieš patį save
Būna, kad užgrūzina – jauties kaip lūzeris
Atrodo, viską mesi, bėgsi lėksi skųstis
Vienodai rodo tada jau patarimai
Neviltin varo tavo širdį žeidžiantys puolimai
Vis vien aš niekaip negaliu pateisinti tokių veiksmų
Nes niekur nerandu atsakymų į klausimus
Kodėl reikia žaist su likimu? Kodėl rinktis kelią be išeities?
Kam reikia apsunkinti artimųjų dalią?
Švirkštai, alkoholis, nelaiminga meilė,
Skolos milijoninės, konfliktai su kitais, tėvais
Nebutaforinės problemos, spręsti reikia jas
Bet nepasiduot ir eit savižudžių keliais
Kai pakeliamos rankos prieš save
Nusvyra galvos ant peties
Bet tai jau ne sapne
Ieškojimas savęs
Bėgimas nuo problemų
Sistemą, Dievo kurtą
Griaunantis savižudybių kultas
Pakeliamos rankos prieš save
Nusvyra galvos ant peties
Bet tai jau ne sapne
Ieškojimas savęs
Bėgimas nuo problemų
Eik pasitikt mirties
Nieks rankos neišties tau
