Lietuvos šalelėj,
žaliojoj girelėj,
ten paukšteliai ir žvėreliai
visi susirinko.
Atvažiavo meška,
su alučio bačka,
o tas vilkas nabagėlis
vestuves iškėlė.
Ožiukas piršliavo,
zuikelis važiavo,
o laputė ilguodegė
į svočias išėjo.
Pelė miežius malė,
žvirblis alų darė,
o garnys, tas ilgasnapis,
bačką suvarė.
Genys malkas kirto,
šuo indus mazgojo,
katinėlis nabagėlis
mėsos primedžiojo.
Šarka kiemą šlavė,
varna pridabojo,
o kuoselė, ta juodoji,
pyragėlius kepė.
Žąsinas kankliavo,
lokys trimitavo,
o tas pilkasai vilkelis
vedė ožką šokti.
Ožka susiraukė,
šalin pasitraukė,
iš tos baimės, kad iš meilės
jos nepabučiuotų.
Vilkelis supyko,
ant ožkos suriko:
— Jei tu manęs neklausysi,
tave sudraskysiu.
Ožka jam atsakė
ir ragus atstatė:
— Jei tu mane sudraskysi,
tave subadysiu.
O iš tavo kailio
skrandą pasiūdinsiu,
šiltą skrandą pasiūdinsiu,
skerdžių aprėdysiu.
Kuris mane gano
po žalią pievelę,
po tą žaliąją girelę
ir po karklynėlius.
Briedis įsimaišė
ir abu sutaikė.
Visi šoko uliavojo,
kol diena išaušo.
