Ateinu
Nes pagaliau žinau – manęs tu lauki
Ateinu
Vėl kartu
Jau nereiks tau mano vardo jūroj šaukti
Vėl kartu
Su tavim jaučiuos lengvai
Ir jau nebijau to žodžio – amžinai
Tarsi du maži vaikai
Laukiam rytojaus seniai
Susitinka spinduliai
Tau ir man atsiveria nauji keliai
Žodžių man jau per mažai
Noriu tik matyti tave
Ir vėl man nušvis dangus
Ir vėl kursim stebuklus
Tu sutvertas man žmogus
Noriu pasilikti
Noriu pasilikti
Noriu pasilikti… (x4)
Sugrįžtu
Nes seniai žinau – manęs tu lauki
Sugrįžtu
Juk galiu
Kiekvieno paukščio kelio pasiklausti
Juk galiu
Mano dainos lyg laiškai
Tau padovanoti muzikos garsai
Aš tikiu, kad tu žinai
Mano pasauliu tapai
Ten, kur tu – ten ir namai
Laiko su tavim man visad per mažai
Mūsų meilė man sparnai
Noriu tik matyti tave
Ir vėl man nušvis dangus
Ir vėl kursim stebuklus
Tu sutvertas man žmogus
Noriu pasilikti
Noriu pasilikti
Visi man sako, kad sustot paprasčiau
Išties mylėti bus sunkiau ir sunkiau
Bet aš tvirtai tikiu ir nebebijau jau paklyst…
Ir vėl man nušvis dangus (nušvis dangus)
Ir vėl kursim stebuklus (stebuklus)
Tu sutvertas man žmogus
Noriu pasilikti
Noriu pasilikti
(x2)