Mano namas vijokliais apaugęs,
Mano namas beržų šlamesy,
Kur dingai, vai sugrįžk, mielas drauge,
Nekankinki manęs ilgesy. (2×2)
Nekankinki manęs, nekankinki,
Nežarstyki senųjų žaizdų.
Ir širdies širdimi nevadinki,
Ir nesiūlyki meilės nuodų. (2×2)
Kai sėdėjom po medžių šakelėm,
Abu laukėm gražuolės nakties.
O tai buvo žvaigždelė klajūnė,
Kuri mums jau daugiau nebešvies. (2×2)
Tavo plaukuos švelniai išsipynę
Sidabriniai, auksiniai žiedai.
Na, tai kas, kad trobelė medinė
Apkaišyta vijoklių žiedais. (2×2)
Na, tai kas, kad trobelė medinė,
Apkaišyta vijoklių žiedais,
Na, tai kas, kad aš jauną mergelę
Pamylėjau tyliais vakarais… (2×2)
