Stovime, linguojame, atsakymo nerandame.
Dairomės aplinkui, žiūrim, nieko nesuprantame.
Pulkai gražių mergų praeina pro mus
Ir nesustodamos kabina, siunčia signalus.
Lėtai pravynioja, specialiai vilioja,
Praeina pro šalį, pamirksi, pamoja.
Mes stovim išsižioję, nepagauname
Ar tik netyčia mes neapsigauname.
Nepasiduodame lengvai, nesiklijuojame aklai
Nes visa tai labai jau panašu į plasteliną.
Priedainis:
Plastelinas lipina tave kaip kibiną,
Klijuoja, kabina ir savo dalina.
Galima minti ir daug negalvoti
Ką nors nulipdyti ir ką nors priklijuoti.
Atsiklijuojame, tyliai mojuojame,
Džiaugiames laisve, iš naujo galvojame.
Turime laiko stovėti, linguoti,
Garuoti, dairytis ir daug pamatyti.
Galima sakyti kaip tik dabar
Pro mus prasineša gražių merginų dar.
Ir būtinai viena praeidama, parodys tuoj kažka
Nepaprasta, kad mes iš paskos be galvos, be paliovos
Entume, svaigtume norėtume jos.
Aišku norime, bet abejojame,
Ar verta pasiduoti, ir vėl prisiklijuoti.
Priedainis:
Kartais pagalvojam ypatingai po to,
Kad neblogai būtų buvę, bet kas iš to.
Pro mus jau žygiuoja nauja mergina.
Sustoja, pasilenkia – rodo save.
Demonstruoja lėtai, aplink pirštą vynioja.
Gal pasirašom, tegul supakuoja.
Dėl to mes ir šypsomės gana plačiai,
Nes kasdieną pro mus praeina jų šimtai.
Tų, kurioms patinka, kad mes be galvų
Ir kad mes be plastelinų
Priedainis 3k.
