Tyli naktis primena sapnus.
Kodėl turėčiau vėl iš naujo nubust?
Man nepatinka tavo šypsena.
Aš išdidi ir aikštinga dabar.
Aš išeisiu į gatvę
Pasiėmusi rankoj
Savo skaudžią vienatvę
Ir būsiu su ja.
Ir iškėlusi galvą,
Tyliai žengsiu per slenkstį,
Nes nenoriu žinot daugiau nieko…
Apie tave kalbėti rimtai
Nebegaliu ir tu tai žinai.
Savo širdim man melavai,
Nebesvarbu, nes tu pavėlavai.
Tu vis manai, kad esi kitoks –
Gražus berniukas, paliestas šviesos.
Likimas paprastas kaip du kart du:
Tokie berniukai slepias po lapu.
Aš išeisiu į gatvę
Pasiėmusi rankoj
Savo skaudžią vienatvę
Ir būsiu su ja.
Aš, iškėlusi galvą,
Tyliai žengsiu per slenkstį,
Nes nenoriu žinot daugiau nieko…
Apie tave kalbėti rimtai
Nebegaliu ir tu tai žinai.
Savo širdim man melavai,
Nebesvarbu, nes tu pavėlavai.
(2 k.)
Ir netikėsiu tavo pažadais,
Kad kada nors viskas pasikeis…
Aš apie tave kalbėti rimtai
Nebegaliu ir tu tai žinai.
Savo širdim man melavai,
Nebesvarbu, nes tu pavėlavai.
Apie tave kalbėti rimtai
Nebegaliu ir tu tai žinai.
Savo širdim man melavai,
Nebesvarbu, nes tu pavėlavai.
