Nors tu visai arti,
Nejaučiu… nejaučiu…
Lyg būtum taip toli,
Kad nepasiekčiau net pavirtus paukščiu…
Tu klausi manęs: ar yra dar vilties?
Aš manau, kad nėra!
Tavo gera mergaitė suklydo,
Ir dabar vėl yra kaip yra!
Pabandyk pasikeist
Arba mirk iš pavydo…
Juk mūsų meilės miestą
Užklojo debesys, užklojo seniai.
Negrįšiu, kaip bekviestum,
Negrįšiu tais neapgalvotais keliais…
Tu klausi manęs: ar yra dar vilties?
Aš manau, kad nėra!
Tavo gera mergaitė suklydo,
Ir dabar vėl yra kaip yra!
Pabandyk pasikeist
Arba mirk iš pavydo…
Man nesvarbu, kas bus toliau,
Aš nebijau, aš nebijau, aš nebijau, aš nebijau…
Man tavo žodžiai skamba vis tyliau,
Vis tyliau…
Jei tu klausi manęs: ar yra dar vilties?
Jos tikrai nebėra!
Tavo gera mergaitė suklydo,
Ir dabar vėl yra kaip yra!
Pabandyk pasikeist
Arba mirk iš pavydo…
Jei dar nežinai,
Mergaitė tavo gera suklydo…
Dabar yra kaip yra,
Gali numirt iš pavydo…
