Kur lygūs laukai,
Snaudžia tamsūs miškai,
Lietuviai barzdočiai dūmoja;
Galanda kirvius,
Kalavijus aštrius
Ir juodbėrį žirgą balnoja.
Nuo Prūsų šalies
Kaip sparnai debesies, (2×2)
Padangėmis raitosi dūmai.
Tai gaisro ugnis
Šviečia dienas naktis, (2×2)
Liepsnoja ir girios ir rūmai.
Tarp tyrų plačių
Ne staugimas žvėrių;
Oi ne! Tai našlaitės lietuvės.
Ar verkia sūnaus,
Ar bernužio brangaus,
Kurs jų nebegins, gal pražuvęs?
Lietuvių pulkai,
Kaip apsako žvalgai, (2×2)
Ties Kaunu per Nemuną plaukia.
Po kaimus šauklys,
Jo putotas arklys, (2×2)
Į kovą lietuvninkus šaukia.
Klaidu tarp miškų !
Vien tik ugnys gaisrų
Per Lietuvą kelią parodo.
Užtemęs dangus
Mėto tankius žaibus;
Beklaidžiot svečiams nusibodo.
Sutrinko miškai,
Lyg Perkūnas aukštai, (2×2)
Ir štai netikėtai lietuviai
Tarytum ugnis,
Kad ant stogo užšvis, (2×2)
Apraitė kryžiuočius užgriuvę.
Žodžiai: Maironis
