Nenoriu tau kartot, ką noriu – turiu,
Nenoriu dovanot tau žodžių švelnių.
Man atsibodo būti tau mandagia,
O tavo akyse naivia,
Tavo žodžiai skamba taip netikrai,
Tad pasakyki: kam visa tai?
Juk tau nereik manęs,
Kai man nereik tavęs,
Gal šio žaidimo nebetęsk?
Žinok, atrodai tu kvailai,
Aš į tave nežiūriu rimtai!
Nenoriu tau kartot, ką noriu – turiu
Nenoriu dovanot tau žodžių švelnių
(x2)
Nereik man tavo brangių dovanų,
Jomis nenupirksi jausmų.
Kaip galima būt tokiu įkyriu?
Galvot, kad viskas, ko noriu, tai – tu.
Gali turėt visas merginas,
Bet prie jų neskaičiuoki manęs.
Pažvelk realybei į akis,
Jos tau tiesą pasakys.
Nenoriu tau kartot, ką noriu – turiu
Nenoriu dovanot tau žodžių švelnių
(x2)
Nenoriu, nenoriu klausyt tuščių pažadų.
Nenoriu, nenoriu priimt brangių dovanų.
Nenoriu, nenoriu būti tavo žaisliuku.
Nes aš į tave nežiūriu rimtai…
Nenoriu tau kartot, ką noriu – turiu
Nenoriu dovanot tau žodžių švelnių
(x4)
