Jau už lango klevai nekuždės
Paslapčių ir minčių tavų.
Ten, kur meilės dainos daugiau neskambės,
Liko viltis, kaip duktė, išėjus į nakties gatves,
Nakties – skaudžios nakties gatves.
Priedainis
Taip tolsta naktyje tie žingsniai nebe tie,
Tolsta nepalikę vilties.
Tos dainos, nebe tie – ne tie.
Jau prie mano slenksčio vaikai neskaitys
Valandų, lyg žvaigždžių, danguj.
Ten, kur mano balsas nutils ir negrįš
Liksiu laisva (trumpam), kaip žvaigždės –
Kur krenta per lemties erdves, lemties erdves –
Skaudžios lemties erdves.
Priedainis
Jau virš mano stogo gandrai neatneš
Nuostabių ir šviesių naktų
Ten, kur pievų rūkas manęs neatras
Liko žaislai kaip rasa, užgimus
Ties dienos pradžia.
Dienos pradžia, skaudžios dienos pradžia
