Trys žiemos mus vedė užšalusiom upėm,
Klaidino miškų gūdumoj,
Vilko kantrybė į geležį vertė
Dar vieną dieną išlaukt.
Mes grįžtam su karo ugnim
Užgrūdinti mūšiuos, praėję kliūtis,
Dar dega akyse viltis,
Surinkti kariauną, sušukti – Pirmyn!
Mes grįžtam su karo ugnim…
Rudenio burtai triskart užkerėjo
Mus ženklą užkeiktą išvyst,
Iš dvasių pasaulio mus pirštais lediniais
Lytėjo beveidė lemtis.
Tris vasaras saulė kaitriausia lydėjo
Į tolimus žygius, keisčiausius kraštus,
Išdegino baimę ir širdį užliejo
Liepsnojančiu kruvino keršto geismu.
Pavasariai girdė tyriausiais šaltiniais –
Iš pirmo ištryško žvėries gyvastis,
Gurkšnis iš antro pažadino ugnį,
Trečio vanduo – tai Dievų išmintis…
